Aiškiaregės Vangos pėdomis nusekusi vilnietė laimę rado prieš tėvų valią

Būdama paauglė ji svajojo apie tai, kad mirštanti aiškiaregė Vanga įsikūnytų į ją. Tėvai priešinosi mergaitės polinkiui į parapsichologiją ir parinko dukrai profesiją pagal save. Galiausiai vilnietė parapsichologė Neringa Saladžė (35 m.) savo kelią atrado pati.

Chemiko išsilavinimą turinti N.Saladžė pasinėrė ir į būrimo pasaulį.<br>A.Stepankevičiaus nuotr.
Chemiko išsilavinimą turinti N.Saladžė pasinėrė ir į būrimo pasaulį.<br>A.Stepankevičiaus nuotr.
Draugai siūlydavo nupirkti pietus, kad Neringa mestų kortas ir pasakytų, kaip seksis per egzaminą.<br> A.Stepankevičiaus nuotr. 
Draugai siūlydavo nupirkti pietus, kad Neringa mestų kortas ir pasakytų, kaip seksis per egzaminą.<br> A.Stepankevičiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Oct 10, 2018, 12:59 PM, atnaujinta Jan 16, 2024, 11:06 AM

Moteris užsiima dvasiniu ir emociniu žmogaus gydymu, apvalymu nuo užkalbėjimų, būrimu. Į ją kreipiasi ir norintys sužinoti ateitį, kuriantys planus, ir siekiantys atsikratyti praeities, trokštantys pamiršti sudužusias viltis.

Tačiau mažai kas žino, kad N.Saladžė turi chemiko išsilavinimą ir žemiškas vyriausiosios viešųjų pirkimų specialistės pareigas.

Ir dar yra trijų vaikų – keturiolikmečio sūnaus ir devynerių bei beveik dvejų metų dukrų motina, kepanti blynus, vežiojanti atžalas į būrelius.

Nuo vaikystės Neringa domisi parapsichologija, ezoterika, bioenergetika, žolininkyste. Jau tada buvo aišku, kad mergaitė – kitokia negu dauguma jos amžiaus vaikų.

Troško, kad įsikūnytų Vanga

Juk ne kiekvienas trylikametis skaito dabar jau mirusios bulgarų aiškiaregės Vangos (1911–1996) knygas.

„Puikiai pamenu: kai Vanga jau merdėjo, aš labai išgyvenau. Ji buvo parašiusi, kad po mirties persikūnys į kažkokį vaiką, gyvenantį Prancūzijoje.

O aš tada kaip tik buvau tokio amžiaus. Tada sėdėjau ir verkiau, kodėl ji negalėtų persikūnyti į mane“, – prisiminė paauglystę parapsichologė.

Būdama maža ji su seneliu nuolat šnekėdavo apie nežemiškus dalykus, klausydavosi pasakojimų apie neatpažintus skraidančius objektus.

Senelis prenumeruodavo laikraštį, kuriame buvo spausdinamos įvairios mistinės istorijos. Neringa kaskart nekantriai laukdavo naujo numerio ir godžiai perskaitydavo.

Moters seneliai buvo išsilavinę žmonės, baigę universitetus Maskvoje, todėl jiems buvo svarbu, kad ir jų vaikai įgytų diplomus.

Neringos giminėje nuo mažens buvo pabrėžiama aukštojo mokslo svarba, tad ir jai, ir metais vyresnei seseriai į kraują įaugo, kad be diplomo – niekaip.

Pasirinko tėvo profesiją

N.Saladžės tėvas – farmacininkas, o mama – odontologė. Jau mokykloje buvo aišku, kad viena dukra seks mamos, o kita – tėvo pėdomis. Nuo vaikystės mergaitės buvo raginamos mokytis tiksliuosius mokslus – chemiją, biologiją, matematiką.

Uoliai tai ir darė. Baigusi mokyklą Neringos sesuo pasirinko tėvo profesiją – tapo farmacininke.

Tuo metu N.Saladžę tarsi medus traukė literatūra, knygos. Neringa nuolat eidavo į bibliotekas, knygynus. Net maistui skirtus dienpinigius išleisdavo knygoms.

Neringa mokėsi Vilniaus Mikalojaus Daukšos mokykloje (dabar – VGTU inžinerijos licėjus). Klasė buvo humanitarinė, sustiprintai buvo dėstomas literatūros kursas, kasdien būdavo po dvi lietuvių kalbos pamokas, lotynų kalba.

Tačiau šalia to mokinė turėjo sustiprintai mokytis chemijos – kurį laiką kasdien po tris valandas su papildomu mokytoju praleisdavo prie chemijos formulių.

„Juk tėvai matė, kas mane iš tikrųjų traukė. Ir tik visai neseniai mamai uždaviau klausimą, kodėl ji, žinodama mano polinkį, nereagavo – juk galėjo nukreipti į filosofiją ar psichologiją, užuot ruošę odontologijai.

Mama atsakė, kad ji tada norėjo geriausio, o aš tėvais pasitikėjau“, – kalbėjo parapsichologė. Dabar ji, pati būdama trijų vaikų motina, yra įsitikinusi, kad reikia labiau įsiklausyti į vaiką ir nestumti jo į priešingą pusę.

Baigusi mokyklą N.Saladžė pasirinko chemijos mokslus Vilniaus universitete. Tiesa, buvo užpildžiusi ir dokumentus stoti į odontologijos studijas Kaune. Tik vėliau sužinojo, kad įstojo ir ten, bet jau buvo pradėjusi studijuoti chemiją.

„Turiu labai daug užsispyrimo: jeigu pradėjau, eisiu iki galo. Chemijos studijos buvo labai sunkios. Iš 75 žmonių kurso baigė tik 40. O mane apėmė sportinis azartas, tad įgijau ne tik bakalauro, bet ir magistro diplomą.

Tik dabar svarstau, kam tokių mokslų reikėjo. Juk turint tokį išsilavinimą – nebent į laboratoriją“, – šyptelėjo N.Saladžė. Kurį laiką ji ten ir dirbo. Vėliau perėjo į viešųjų pirkimų sritį.

Tėvas degino kortas

Tačiau domėjimasis kitokiais dalykais visada buvo šalia, tarsi laisvalaikio pomėgis. Neringa net kvatodamasi atsimena, kaip per pertraukas universitete kurso draugai siūlydavo nupirkti pietus, kad ji mestų kortas ir pasakytų, kaip jiems seksis laikyti egzaminus.

„Bet kortų kelias buvo sunkus. Ypač tėtis tam prieštaravo. Išmesdavo, sudegindavo jas. Kaip jo atsiprašymą, kaip palaikymą dabar priimu tai, kad tėtis pats vėliau baigė būrimo kursus. Tik jokios veiklos jis toliau neplėtoja“, – paaiškino N.Saladžė.

O ją pačią domino viskas – būrimai, chiromantija, veidotyra, užkalbėjimai. Tačiau ilgainiui suprato, kad neįmanoma visko aprėpti, tad išsirinko labiausiai traukiančią kryptį.

„Astrologija man įdomi, bet nerti į ją nesinorėjo. Man žmogaus gimimo laikas reikalingas tik kaip data, kurios nesieju su astrologija. Turiu susikūrusi savo metodinę sistemą ir ją naudoju darydama analizę, ieškau karminių siūlų.

Dirbu per save, per kortas, regėjimus, vaizdinius, energijas. Žmonėms sakau: ką atsinešėte kartu su savimi, tai ir pasakysiu“, – apie savo darbą pasakojo parapsichologė.

Paprastai ji dirba užsimerkusi ar nusisukusi. Paaiškino, kodėl – kad nekurtų psichologinio žmogaus portreto, nevertintų jo.

„Būdama šalia žmogaus aš visiškai atmetu jo fizinį kūną. Dėl to dirbu ir nuotoliniu būdu. Sakau: galėsime paskui susitikti, jei norite. Aš dirbu iš vidaus, iš širdies. Priimu tai kaip pašaukimą ir nesistengiu nuo jo pabėgti. Tiesiog darau, kaip išeina“, – tikino N.Saladžė.

Įprasti rėmai netiko

Kurį laiką ji stengėsi būti įprastuose žmogaus rėmuose, bet jie moteriai buvo per ankšti.

Galiausiai supratusi, kad negali dirbti laboratorijoje, o labiau linkusi prie gamtos, nutarė kurti aplinką, kurioje jaustųsi savimi.

„Tik aš esu labai pareiginga. Suprantu, kad į kosmosą išskristi negaliu. Turiu tris nuostabias atsakomybes ir kol kas esu motinystės atostogose. O ateities neplanuoju, priimu viską taip, kaip yra. Mėgstu sau priminti, kad visata manimi rūpinasi“, – sakė parapsichologė.

Dabar Neringai patinka taip gyventi. Žinoma, kai auga atžalos, pasitaiko ir paauglystės rūpesčių, tačiau namuose meilės netrūksta. Be to, Neringa turi ir savų metodų.

„Vaikai, išėję į viešą erdvę, priima svetimų žmonių energiją, chaosą, triukšmą ir patys nesupranta, kas su jais darosi. Juos reikia nuraminti. Tam gali pagelbėti paprastas viso kūno nuvalymas druska, kurį vaikui iki pilnametystės gali atlikti mama.

Čia nėra jokios išskirtinės magijos, tiesiog meilė ir visiškas susitelkimas bent kelioms minutėms“, – davė patarimą motinoms N.Saladžė.

O ką apie Neringos veiklą mano jos sutuoktinis?

„Jis yra diplomatiškas. Esame visiškai skirtingų pasaulių žmonės, bet labai gerbiame savo pasirinkimus. Vyras mato, kaip aš nuoširdžiai tai darau, kaip tuo tikiu, ir tai yra svarbiausia.

Jis savo nuomonės nesako gal dėl to, kad nesupranta. Juk jo sritis – informacinės technologijos. Man ji atrodo nežemiška“, – nusijuokė moteris.

Neringa jaučia labai stiprų potraukį prie gamtos. Ji gyvena pagal metų laikus, pagal juos atlieka savo ritualus ir tikino – viskas eina iš gamtos.

„Kuo mažiau mes priešinamės virsmui, tuo sklandžiau pereiname visus etapus. Tada greičiau augi, užuot švaistęs energiją pasipriešinimui. Viskas turi vykti natūraliai.

Niekada negalėčiau primesti savo valios ir kviesti žmogaus pas save. Aš paklausiu, ar jis nenorėtų sužinoti tam tikros informacijos, o tada jis pats turi nuspręsti, kaip ją priimti“, – paaiškino parapsichologė.

Ji pati sau neburia, tačiau turi tam tikrą sistemą, pagal kurią įvertina save.

Dukra gali būti stipresnė

Pagal nerašytas būrimo taisykles, ji negali burti ir savo šeimos moterų. Sūnų galėtų, bet dukrų – ne. Vis dėlto išsidavė jau nujaučianti, kad vyresnė dukra gali būti stipresnė už ją.

„Ji nuo mažens buvo auginama kaip miesto princesė, tačiau labai linksta prie gamtos, nebijo čiupinėti varlių, vorų, sraigių ar žiogų, jau nekalbant apie naminių gyvūnų glostymą, mylavimą.

Ji nebijo išsitepti rankų, nori iš kuo arčiau susipažinti su gamta, tarsi panerti į ją. Iš pradžių saugojau ją nuo purvo, stengiausi sudominti mergaitiškais būreliais, galiausiai supratau – tegul ji daro tai, ką nori.

Gal net ją įsivaizduoju veterinare, o aš ja būti tikrai negalėčiau. Tegul ji laisvai pasirenka, o aš tik padėsiu“, – tikino trijų vaikų motina.

Kai tik ji ima galvoti ir gailėtis padariusi kokias nors klaidas, iškart save sustabdo ir ramina: tai ne klaidos, tai – patirtys.

„Juk tuo metu, kai priimame sprendimus, manome, kad tomis aplinkybėmis, toje situacijoje jie yra geriausi. Tikrai negalvojame, kad po penkerių metų dėl šių sprendimų graušimės“, – pataria Neringa žmonėms, kurie mėgsta save graužti, kankinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.