Vilnietis skaito žmones kaip atverstą knygą: pačius ištinka šokas

Vilniečiui Giedriui Švetkauskui (39 m.) aplinkiniai žmonės – lyg atversta knyga. Jis teigia įžvelgiantis žmonių veiduose tai, ko jie patys sau niekada nedrįsta pripažinti. Išmokti skaityti žmonių charakterius pagal veido bruožus vyrui padėjo ne burtai ar staiga aplankęs nušvitimas, o fenotipologija, arba veidotyra.

Veidotyros mokslas pakeitė ir paties G.Švetkausko gyvenimą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Veidotyros mokslas pakeitė ir paties G.Švetkausko gyvenimą.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
G.Švetkauskas: „Jeigu moteris yra tigrė, ar su makiažu, ar be jo, vis tiek bus matyti, kad ji – tikrai tigrė.“<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
G.Švetkauskas: „Jeigu moteris yra tigrė, ar su makiažu, ar be jo, vis tiek bus matyti, kad ji – tikrai tigrė.“<br> Nuotr. iš asmeninio albumo.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 22, 2018, 9:35 PM, atnaujinta Dec 23, 2018, 12:32 PM

Kad sugeba gerai skaityti mūsų veiduose užkoduotą informaciją, G.Švetkauskas pasistengė įrodyti viešai.

Todėl pakvietė visus norinčius nemokamai sužinoti, kokius 4 būdo bruožus atspindi jų į socialinį tinklą „Facebook“ įkelta profilio (veido) nuotrauka.

Šia galimybe suskubo pasinaudoti per 12 tūkstančių „Facebook“ bei „LinkedIn“ vartotojų.

„Aš išbandžiau! Labai daug tiesos.“ „Išbandžiau ir aš fenotipologiją!

Ir tiesa ta, kad 4 mano bruožai, kurie buvo aprašyti, išties labai taikliai apibūdino mano elgesį, ypač stresinėmis situacijomis“, – tokie ir panašūs įrašai atsirado socialiniame tinkle po G.Švetkausko konsultacijų.

Ar išties žmogaus veide galima išskaityti, koks yra jo būdas ir kaip jis bus linkęs elgtis skirtingose situacijose?

Nebe pirmus metus fenotipologiškai charakterius analizuojantis G.Švetkauskas neabejoja, kad taip.

Jis teigė pats asmeniškai pajutęs fenotipologijos galią ir tai, ką remdamasis šiuo metodu sužinojo apie save, jam padėjo smarkiai pakeisti savo gyvenimą į gera.

O juk kadaise Giedrius nė negalvojo užsiimti kuo nors panašiu.

10 metų G.Švetkauskas užsiėmė renginių organizavimu.

Po vieno renginio prie jo priėjo vienos įmonės vadovas, pažinojęs nemažai įdomių žmonių, ir pasiūlė pradėti dirbti drauge, organizuoti ir kviesti į seminarus žmones. Vienas tų seminarų rengėjų buvo fenotipologijos kūrėjas mokslininkas iš Estijos Markas Lučinas.

„Kai pirmą kartą kviečiau žmones į M.Lučino seminarus, nežinojau, kas jis toks.

Bet kai per pirmąjį seminarą Markas, žvelgdamas į mano veidą, apie mane pradėjo pasakoti, apėmė jausmas, kad jis skaito mano pasąmonės programas. Maniau, kad tai žinau tik aš vienas, bet pasirodė, kad ne.

Ir dabar, kai per fenotipologijos seminarus žmonės išgirsta apie save, jiems po to mėnesį du būna šokas. Ypač jeigu tie įvardyti bruožai truputėlį patiems nepatinka.

Bet kai žmogus supranta, kur slypi jo išskirtinumas, o kur – ne jo sritis, ir pradeda specializuotis tik ten, kur reikia, tada pasirodo rezultatai“, – sakė G.Švetkauskas.

Veidotyra smarkiai pakoregavo ir jo paties gyvenimą.

„Kurį laiką užsiėmiau veikla, kuriai neturiu tinkamų charakterio duomenų, nors maniau, kad galėčiau, ir draugai pabrėždavo, kad lyg ir galėčiau būti tuo ar anuo.

Tačiau tik supratęs, kur slypi mano stiprybės, pradėjau jomis naudotis, mažiau blaškytis. Tai leido sutaupyti daugiau laiko ir mano rezultatai ėmė gerėti“, – džiaugėsi G.Švetkauskas.

Tad kas gi yra ta fenotipologija, arba veidotyra?

G.Švetkauskas paaiškino taip: „Tai technika, leidžianti pagal išorinius, genetinius žmogaus veido bruožus suprasti, koks yra jo prigimtinis charakteris ir kaip jį pritaikyti.

Fenotipologija parodo, koks tai žmogus ir kaip jam pateikti informaciją, kad pavyktų apeiti kokius nors vidinius filtrus, kurie gali trukdyti padaryti sprendimus.“

Fenotipologijos kūrėjas M.Lučinas lietuviams gerai pažįstamas iš televizijos ekranų. Jis ne vienoje televizijos laidoje apibūdino žinomus Lietuvos žmones – nuo politikų iki pramogų pasaulio žvaigždžių, vertino garsių porų suderinamumą.

Dar 2012 metais M.Lučinas įžvelgė, kad Andrius Šedžius išsiskirs su savo tuomet dar tik sužadėtine Monika Kvietkute.

Neseniai šis fenotipologijos specialistas iš Estijos „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Ant bangos“ vertino ir kandidatus į Lietuvos prezidentus bei tokias pastaruoju metu visų dėmesį pritraukusias poras kaip besiskiriančius Eglę ir Mindaugą Kuzminskus ar Petrą Gražulį bei Birutę Navickaitę.

Kaip pasakojo G.Švetkauskas, veidų tyrinėjimo metodiką jo mokytojas M.Lučinas, kuris pagal išsilavinimą yra biologas, etologas ir kinologas, pradėjo kurti dar studijuodamas Rusijos valstybiniame agrariniame universitete Maskvoje, pastebėjęs, kad tam tikri gyvūnų išvaizdos bruožai leidžia prognozuoti galimą jų elgesį.

„Pavyzdžiui, logiška, kad stresinėje situacijoje ilgakojis dobermanas sugeba nubėgti greičiau ir toliau nei trumpas kojas turintis taksas.

Šunų elgesį galima prognozuoti ir pagal kitus jų bruožus, suprantant kiekvieno jų pagrindinę funkciją. Stebint gyvūnus M.Lučinui kilo mintis, kad lygiai taip pat, įvertinus įvairius bruožus, galima numatyti ir kaip bus linkęs pasielgti žmogus“, – paaiškino G.Švetkauskas.

Fenotipologai, vertindami žmonių būdą ir galimą jų elgesį, atsižvelgia net į 140 M.Lučino susistemintų parametrų, tokių kaip kaklo ilgis, storis, žandikaulio plotis, smakro forma, kuri atskleidžia dantų išsidėstymą, patys dantys, nosies ilgis, plotis, forma, žvilgsnis, akių rainelių spalva, kaukolės (smegenų) dydis, ausų forma bei spenelių buvimas ar jų nebuvimas.

„Analizuojama net ir žmogaus kelių ar rankų pirštų pagalvėlių forma. Tų parametrų yra begalė.

Kiekvienas biologinis veiksnys turi aiškią funkciją, kompensacines reakcijas. Perpratęs technologiją supranti, kodėl, pavyzdžiui, žmogus ilgu kaklu stresinėse situacijose elgsis kitaip negu tas, kurio kaklas trumpas.

Išmanant žmogaus fiziologiją galima lengvai prognozuoti elgesį neturint iliuzijų, kad iš jo gausi tai, ko jis negali duoti“, – teigė G.Švetkauskas.

Jis patikino, kad joks fenotipologijos specialistas žvelgdamas į žmogaus išvaizdą nespėlioja, bet sako tik tai, ką mato.

Neretai klientai labai nustemba, kai veidotyrininkas jiems atskleidžia būdo bruožus, apie kuriuos jie nė neįtarė. Tačiau užtenka tokiems žmonėms paklausti artimųjų nuomonės ir paaiškėja, kad aplinkiniai fenotipologo įvardytas savybes kaip tik žmoguje ir pastebi.

„Būna, kad dėl griežto auklėjimo tam tikri žmogaus būdo bruožai užslopinami.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio charakteris stiprus, toks tikras liūtas ar liūtė, vaikystėje buvo labai griežtai auklėjamas. Tada matai, kad liūtas kažkoks užguitas, be iniciatyvos, neturi noro atakuoti. Jis visiems sako: „Aš nesu agresyvus.“

Bet pabandyk tą žmogų kur nors pastumti arba pamotyvuoti ir pamatysi, kaip gerai priešinasi! Išryškėja visi plėšrūniški bruožai norint tam pasipriešinti“, – šyptelėjo G.Švetkauskas.

Žinoma, mūsų elgesį veikia ir aplinka. Tarkime, agresyvesnis žmogus, užaugęs šalyje, kur yra tam tikros socialinės normos, džentelmeniškumas, bus linkęs elgtis santūriau už užaugusį šiurkštesnėje aplinkoje ir gavusį prastesnį išsilavinimą, kur yra daugiau galimybių pasireikšti jo instinktams.

Tačiau tam tikrose situacijose, tarkime, futbolo rungtynėse, ypač pavartojus alkoholio, ir vieno, ir kito pirminė reakcija bus tokia pat.

„Remiantis šunų analogija, taksas bet kurioje šalyje liks taksu. Galbūt skirtinga aplinka tą patį šunį suformuos kiek kitaip, bet mes vis tiek suprasime, kad tai taksas, o ne dobermanas, vilkas, katė ar panašiai.

Socialiniuose tinkluose komentuojant charakterį kartais moterys manęs klausia: „Ar jums netrukdo tai, kad ant mano veido daug makiažo?“

Paprastai aš joms juokaudamas atsakau: „Koks skirtumas? Jeigu moteris tigrė, ar su makiažu, ar be jo, vis tiek bus matyti, kad ji – tigrė“, – paaiškino lietuvis fenotipologas.

G.Švetkauskas neabejoja, kad prieš jį veidmainiauti nėra jokių galimybių.

Nebent žmogui pavyktų nuslėpti, kad yra pasidaręs plastinę operaciją.

Ar pakeitus kurią nors veido dalį pasikeičia ir žmogaus būdas?

Viskas priklauso nuo to, kas operacijos metu koreguojama.

„M.Lučino seminare, kuriuos organizuoju, viena moteris aplinkinius, taip pat ir save pačią, erzino labai skrupulingu charakteriu.

Kai buvo padaryta būtent šį būdo bruožą nurodančios vietos plastinė operacija, ji ir jos aplinka pastebėjo, kad jos skrupulingumas sumažėjo.

Arba būna, kad žmogus iš prigimties turi atlėpusias ausis, – tai lemia tam tikrą pasaulio realybės priėmimą.

Kai ausys ankstyvame amžiuje koreguojamos jas prispaudžiant, pasaulio priėmimas keičiasi“, – sakė pašnekovas.

Aplinkinių požiūris į žmogų, kuriam buvo padaryta operacija, neišvengiamai pasikeičia.

O tai, kaip žmonės po tam tikrų išvaizdos pokyčių reaguoja į naują vaizdą, po truputį pakeičia ir paties žmogaus elgesį, bet ne prigimtį.

„Pasakysiu metaforiškai: įsivaizduokite, kad kiškučiui uždedama liūto kaukė ir kiškutis vaikšto su ja.

Jo charakteris tebėra kiškučio, agresijos daugiau neatsirado, genetika nepasikeitė. Bet kiškutis mato, kad į jį reaguojama kaip į liūtą, todėl jam atsiranda daugiau drąsos“, – vaizdžiai paaiškino fenotipologas.

Ir vis dėlto kam gali būti naudinga veidotyra?

G.Švetkauskas pasakojo, kad į jo organizuojamus M.Lučino seminarus daugiausia susirenka įmonių savininkai, vadovai ir personalo vadovai, taip pat tie, kurie dirba su klientais.

Pasitaiko ir žmonių, kurie ateina tiesiog dėl savęs.

Fenotipologija esą ypač padeda vykdant personalo atrankas, nes ji parodo, ar žmogus sugeba siekti rezultato, yra skrupulingas ar ne, kiek turi drąsos, aktyvumo, ar geba orientuotis į praktinį apčiuopiamą rezultatą, ar pasižymi nestandartiniu mąstymu, tam tikrais atvejais galinčiu virsti net ir kriminaline veikla, ir panašiai.

Juk skirtingiems žmonėms reikia visiškai skirtingų savybių: vienokių – juvelyrikos, kitokių – statybinių medžiagų pardavėjams.

„Fenotipologija leidžia nustatyti žmonių charakterį, ir tai yra didelis privalumas, nes žmogui veidotyrininkas gali iš karto patarti, kuo jam reikėtų užsiimti, padeda pagal prigimtines savybes atsidurti ten, kur jis gali geriausiai save išreikšti“, – aiškino Giedrius.

Beje, aplinkiniams G.Švetkauskas prisistato ne tik kaip fenotipologas, bet ir kaip sąmoningumo pardavėjas, nes specializuojasi taikydamas kelias sąmoningumą didinančias metodikas.

Viena jų – ritmologija, kuri, anot pašnekovo, leidžia dirbti su laiku kaip ketvirtuoju matmeniu.

Ši metodika padeda žmogui save restauruoti, pamaitinant smegenis tam tikrais dažniais ir sugrąžinant tam tikrą prarastą laiką.

„Tai ir dabar skamba labai keistai net man pačiam, nors užsiimu tuo jau septynerius metus.

Vis dėlto ne kartą įsitikinau, kad ši metodika veikia, nes ne vieno žmogaus, kurį su ja supažindinau, gyvenime įvyko tam tikrų pokyčių“, – tvirtino G.Švetkauskas.

Ir nors visa tai man panašu į ezoteriką, Giedrius tikino, kad įvairios žinios yra reikalingos, tokios – taip pat.

„Socialiniame tinkle mačiau įdomią iliustraciją, kur peliukas, pakėlęs akis į viršų, stebi skrendantį šikšnosparnį. Po paveiksliuku buvo parašyta: „Peliukas mano, kad šikšnosparnis yra angelas“.

Bet mes, išskleidę savo suvokimą, suprantame, kad šikšnosparnis tiesiog yra kita biologinė rūšis.

Šiuo atveju taip pat: išplėtus suvokimą labai daug kas susidėlioja į savo vietas, net ir tai, ko oficialus mokslas nėra pagrindęs“, – neabejojo veidotyrininkas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.