Šeštasis gyvūnas, atėjęs pasveikinti Budą su gimtadieniu, buvo paskui Drakoną atšliaužusi Gyvatė. Ar ne dėl to Kinijoje ji vadinama Mažuoju Drakonu? Pagal stichijų energijos pobūdį ji tokia ir bus – mažesnė, mat jos metai priskiriami „Jaunesniajam broliui“. Na, o „Vyresnysis brolis“, žinoma, jau Drakonas. Kinų kalendoriuje metai skirstomi poromis pagal stichiją, ir Drakonas visada su Gyvate kartu: suprantama – juk abu labu tokiu...
Kinijoje Gyvatė itin gerbiama, mat laikoma gamtos jėgų simboliu. Vienoje seniausių mitologijos knygų „Šan Chai Czin“ („Kalnų ir jūrų knyga“) minimi dievai, kurie ausyse nešiojo kaip papuošalus žalias ir geltonas gyvates.
Deivė Njuiva, sukūrusi žmones iš molio, vaizduojama kaip gyvatė su žmogaus galva. Itin populiari legenda „Bai Še Čžuanj“ („Legenda apie Baltąją Gyvatę“) pasakoja apie stebuklingos gyvatės Bai Sučžen, pasivertusios į merginą, ir jaunuolio Sjui Sjanem meilę.
Kinijoje Gyvatės prigimtinė stichija – ugnis, ji pripažįstama kaip išminties, transformacijos, slaptos galios bei elegancijos simbolis. Agresijos, klastos čia nėra – priešingai nei Europoje įprasta manyti. Tai, beje, pabrėžia jos turimas Jaunesniojo Brolio statusas, įpareigojantis ramumui. Na, o 2026 m. Gyvatėlė apskritai taps švelniu sutvėrimu, nes jos įgimta Ugnies stichija bus paslėpta dominuojančios taikios Medžio stichijos.
Ši Medinė Gyvatė, atitinkanti „inj“ energiją, lemia taiką ir ramybę, ir tai teikia vilties didžiųjų konfliktų metu. Gyvatė išmintingas strategas, mėgstantis planavimą. Ji remia intelektualus, filosofus, pedagogus ir politikus, rašytojus, mokslininkus, jai patinka išradimai, inovacijos, „know how“.

