Šis nerimą keliantis prognozė buvo pagrįsta eksponentinio gyventojų skaičiaus augimu ir išteklių eikvojimu.
„Iki 2600 m. Žemė virs milžinišku ugnies kamuoliu. Žmonija turi parengti planą, kaip palikti planetą, kitaip rizikuojame išnykti“, – pareiškė jis savo pristatymo metu.
Fizikas paaiškino, kad nuolatinis gyventojų skaičiaus augimas lems nestabilią tankį, apibūdindamas ateitį, kurioje žmonės stovės „petys į petį“ visame pasaulyje.
Mokslininkai skelbia: nors pasaulio pabaigos laikrodžio rodyklė lieka stabili, įsižiebę konfliktai kelia grėsmę žmonijos susinaikinimui
Ką sako NASA
Nors NASA aiškiai nepatvirtino S.Hawkingo nurodytos datos, agentūra pripažino jo išreikštų nuogąstavimų pagrįstumą.
Susiję straipsniai
Organizacija patvirtino, kad žmonija iš tiesų susidurs su egzistenciniu pavojumi, jei dabartinis išteklių vartojimo tempas išliks toks pats.
NASA vertinimu, nekontroliuojamas išteklių eikvojimas gali potencialiai pagreitinti ekologinės katastrofos laiką, palyginti su S.Hawkingo prognozėmis.
Tarpplanetiniai sprendimai žmonijos išlikimui
Suvokdamas potencialų Žemės netinkamumą gyvybei, S.Hawkingas ryžtingai pasisakė už tarpplanetinių kolonijų kūrimą.
Jis manė, kad ilgalaikis žmonijos išlikimas priklauso nuo jos virsmo daugiaplanetine rūšimi.
Šis požiūris paskatino jį aktyviai paremti 2016 m. iniciatyvą „Breakthrough Starshot“ – projektą, kurio metu bus paleisti tūkstančiai miniatiūrinių kosminių zondų, kurie tyrinės kaimynines žvaigždžių sistemas, potencialiai atrandant planetas, tinkamas gyventi ir ateityje kolonizuoti žmonėms.
S.Hawkingas šį sumanymą laikė svarbiausia apsauga nuo išnykimo Žemėje, nesvarbu, ar tai įvyktų dėl ekologinės katastrofos, asteroidų kritimo ar kitų nelaimių.
Nors S.Hawkingas numatė kelis šimtmečius sprendimams parengti, NASA vertinimu, turime mažiau laiko, nei buvo numatyta iš pradžių, pabrėžiama straipsnyje.
Mokslinės pasaulio pabaigos prognozės
Anksčiau superkompiuteris sumodeliavo tolimą Žemės ateitį, kurioje žmonėms išgyventi bus neįmanoma.
Tyrimas prognozuoja, kad po 250 milijonų metų Žemės sausumos masyvai susilies į naują superkontinentą, pavadintą Pangea Ultima.
Šiame sausumos masyve, kuris greičiausiai susiformuos netoli pusiaujo, vyraus ekstremalios temperatūros, tvankus drėgnumas ir padidėjęs vulkaninis aktyvumas, dėl ko didžioji dalis planetos taps netinkama gyventi žinduoliams, ypač žmonėms.