23-metės bauginantis atvejis įkvėpė 2005 m. filmą „Emilės Rouz egzorcizmas“. Sakoma, kad jos gyvenimo istorija yra dar labiau sukrečianti, nei rodoma filme.
Buvo atlikti 67 egzorcizmo seansai
Anneliese gimė 1952 m. griežtoje katalikų šeimoje, ji buvo verčiama gyventi pamaldų gyvenimą. Tačiau, remiantis pranešimais, dėl tėvų jai skirtų bausmių ji patyrė neurozes, susijusias su religine ikonografija. Keisti elgesio požymiai pasirodė, kai jai buvo 16 metų ir ji mokykloje pateko į transo būseną, o tą naktį nusišlapino į lovą.
1970 m. ji buvo paguldyta į ligoninę dėl tuberkuliozės – bakterinės infekcijos, kuri gali paveikti bet kurią kūno dalį, įskaitant pilvo liaukas, kaulus ir nervų sistemą.
Ligoninėje ji pradėjo tvirtinti, kad mato spalvas, girdi garsus ir patiria euforiją, kai meldžiasi rožinį. Tuomet jai buvo diagnozuota epilepsija.
Anneliese vis dėlto sugebėjo grįžti į mokyklą, ją baigti ir įstoti į koledžą, kad taptų mokytoja. Tačiau 1973 m. ji pradėjo matyti haliucinacijas, kai meldėsi, ir buvo įsitikinusi, kad yra pasmerkta, kad joje gyvena velnias.
Nei gydytojams, nei kunigams nepavyko susitvarkyti su jos elgesiu. Pasakojama, kad labiausiai nerimą keliančiu momentu ji patyrė haliucinacijas, laižė savo šlapimą nuo grindų, valgė anglį ir vabzdžius. Anneliese pati buvo įsitikinusi, kad ją valdo demonai, ir žiemą miegodavo ant grindų, kad atpirktų kitų žmonių nuodėmes.
Ji taip pat pradėjo vengti religinių daiktų, o kunigai, manę, kad ji rodo „demonų apsėdimo“ požymius, jos tėvų prašymu atliko egzorcizmą.
Nors Anneliese šeima ir vietos kunigai tikėjo apsėdimu, Miuncheno arkivyskupija pirminį prašymą atlikti egzorcizmą atmetė, nes nematė pakankamai įrodymų. Tik vėliau, spaudžiant šeimai ir keičiantis kunigams, egzorcizmas buvo leistas remiantis XIII a. ritualu „Rituale Romanum“, kuris iki šiol laikomas itin griežtu.
Per 10 mėnesių ji dalyvavo 67 valandų trukmės egzorcizmo seansuose, kurių metu dvasininkai bandė išvaryti šešis demonus, kurie, jų manymu, buvo jos kūne.
Manoma, kad jie ją surakino grandinėmis ir laikė per šiuos egzorcizmus, o po jos mirties 1976 m. autopsija parodė, kad ji turėjo sulaužytus dantis, sumuštas galūnes ir mėlynes po akimis.
Žmonės tiki įvairiomis versijomis
Prieš jos mirtį kunigai tvirtino matę žymes ant jos rankų ir kojų. Jie laikė šiuos randus simboliu, kad jos siela buvo išlaisvinta, nes, anot jų, jie žymėjo vietas, kur Jėzus buvo prikaltas prie kryžiaus.
1978 m. kunigai ir Anneliese tėvai buvo pripažinti kaltais dėl neatsargaus nužudymo, nubausti baudomis ir laisvės atėmimo bausmėmis. Autopsija parodė, kad ji mirė nuo išsekimo ir dehidratacijos, o kunigai ir tėvai teigė, jog ji atsisakė valgyti „nes taip liepė demonai“.
Išlikę 67 egzorcizmo seansų garso įrašai, kuriuose girdisi Anneliese balsas, šauksmai, keiksmai įvairiomis kalbomis. Šie įrašai vėliau tapo teisminio proceso įrodymais. Jie sukrėtė visuomenę ir sukėlė diskusijas, ar tai apsėdimo, ar sunkių psichikos ligų požymiai.
Ekspertai linkę manyti, kad Anneliese buvo psichikos sveikatos sistemos auka, laiku nesulaukusi reikiamos pagalbos, o egzorcizmas tik paspartino jos mirtį.
Dalis ekspertų vėliau teigė, kad Anneliese tikėtina sirgo epilepsija, psichoze arba šizofrenija, kurios tuo metu Vokietijoje nebuvo tinkamai gydomos. Ji buvo gydoma vaistais, bet egzorcizmo metu kunigai paskatino ją jų atsisakyti, kas galėjo pabloginti būklę.
Tačiau dalis tikinčiųjų iki šiol tiki, kad ji išties patyrė apsėdimą, jos kapą lanko piligrimai. Teigiama, kad šeima niekada nesigailėjo priėmusi sprendimą kreiptis į egzorcistus.
Parengta pagal themirror.co.uk, thesun.co.uk, dailystar.co.uk