Liūdesys gali užklupti netikėtai, - lyg iš niekur.
„Atrodo, lyg mane būtų užpuolęs šuo“, - taip psichoteraeutei Lorettai
Moore pacientė apibūdino jėgų, džiaugsmo, vilties ir pirmiausia meilės
trūkumą naujagimiui.
Pogimdyvinė depresija, medikų vadinama „postpartale depresija“ moteris
užklumpa netrukus po gimdymo ar kelių mėnesių. Ją patiria ne tik bet
kokio amžiaus, įvairių socialinių sluoksnių moterys, bet ir vyrai, -
vis dažniau pastebi mokslininkai. Šitai L. Moore įtarė jau seniai.
Psichoterapeutei buvo 31-eri ir pati tik ką buvo tapusi motina, kai ji
susidūrė su nepakankamai įvertintu fenomenu. L. Moore pasirengimo
gimdymui kursus lankęs vyras nusižudė, kai jo vaikas buvo vos kelių
savaičių.
Nuo to laiko psichoterapeutė ir savigalbos organizacijos „Šešėliai ir
šviesa: gimdymu nulemta krizė“ konsultantė, 48-erių L. Moore gydo ne
tik kai kurias moteris, bet jau ir vyrus, kurie patiria pogimdyvinę
depresiją.
Akivaizdu, kad vyriškosios lyties atstovai prieš ir po savo vaiko gimimo
dažnai kenčia nuo tų pačių depresijos požymių kaip ir motinos, - per
10 proc.
Rytų Virdžinijos (JAV) medicinos mokyklos psichologas Jamesas Paulsonas
dabar tai patvirtino patikimomis išvadomis, atlikęs 43 tyrimus, kuriuose
dalyvavo 28 tūkst. jaunų tėvų iš viso pasaulio.
Pastaruoju metu atsiranda teigiamų poslinkių vertinant ir pripažįstant
tėvo vaidmens problemą: visur Vokietijoje akušerės, gydytojai ir
terapeutai pasakoja apie naujus tėvus, kurie šeimai jau atiduoda ne tik
savo atlyginimą, bet ir laiką, jausmus, kantrybę. Jie patiria didesnį
stresą, kuris baigiasi išsekimu.
„Kaip ir moterys tėvai palūžta dėl jiems tenkančios vaidmenų įvairovės
šeimoje“, - pastebėjo Fyrzeno moterų klinikos vyriausiasis gydytojas
Wolfas Lutje, prie kurio pacientų jau seniai priklauso ir vyrai.
Vienas jų - lėktuvo pilotas, kuris po savo vaiko gimimo daugelį
savaičių praleido namuose tam, kad padėtų savo žmonai.
Paskui pastebėjo, kad nesuprato savo mažylio. Kankinanti baimė dėl
vaiko prasismelkė į lakūno darbą. Jei jau jis negali laikyti ant rankų
kūdikio, tai kaip gali valdyti keleivinį lėktuvą, galvojo jis.
Lakūnas prarado sugebėjimą dirbti savo darbą. Jam prireikė laiko ir
kvalifikuotos medikų pagalbos, kol vėl galėjo skraidyti ir keisti
sauskelnes.
„Vaikas atneša į jūsų gyvenimą milžiniškų pokyčių“, - perspėja
Fyrzeno moterų klinikos vyriausias gydytojas būsimuosius tėvus,
lankančius jo vadovaujamus pasirengimo gimdymui kursus.
Pasak specialisto, būsimiesiems jauniems tėveliams reikia žmogaus, kuris
juos suprastų. Jie apie savo jausmus vaikui kalba kitaip nei
moterys ir vargu ar tai suvokia profesionalūs konsultantai ir artimiausi
žmonės. Jie dažnai nesuvokia liguisto liūdesio rizikos.
Psichiniai susirgimai prieš nėštumą, sunkios šeimyninės aplinkybės, kaip
antai skurdas, santuokos krizė, rėkiantis vaikas ar paprasčiausias miego
trūkumas yra pripažinti moterų pogimdyvinės depresijos rizikos
veiksniais.
„Tai kodėl šitai neturėtų atsiliepti ir vyrams?“ - klausia
amerikiečių pasichologas J. Paulsonas.
Jo pirmoji ilgalaikė studija skirta abiejų lyčių pogimdyvinės
depresijos tyrinėjimams.
„Privalome suvokti jos priežastis tam, kad nuslopintume ją pradžioje ar
net užkirstume kelią“, - sako J. Paulsonas.
Pogimdyvinės depresijos - rimtas pavojus, ir jų nereikia painioti su
tuojau po gimdymo atsiradusiu, greitai praeinančiu „Babyblues“
(motinystės melancholija). Bet ir pastaroji yra bemaž „užkrečiama“
būsena.
Amerikiečių psichologo J. Paulsono tyrimai atskleidžia, jog nuo
pogimdyvinės depresijos kenčiančio asmens partneris taip pat turi
padidintą jos riziką. Tai pavirtina jau 2005 m. Oksfordo (Didžioji
Britanija) universitete atlikti tyrimai.
Tik 14 mėnesių sulaukę depresyvių motinų sūnūs ir dukterys pasirodė
nepaprastai baikštūs. Jei pogimdyvine depresija buvo susirgę tėvai, tai
pirmiausia palietė jų sūnus, - jie dažniausiai turėjo elgesio problemų,
kaip antai hiperaktyvumas.
„Laimingiems vaikams reikia tėvų, kuriuos jungia emociškai tvirti
ryšiai“, - įsitikinęs Miuncheno universitetinės klinikos pediatrinės
psichosomatikos ir psichoterapijos skyriaus vedėjas Karlas Heinzas
Brischas.
Jis sukūrė visoje Vokietijoje įgyvendinamą prevencinę „SAFE“, -„Saugaus tėvų ugdymo“ programą, kuria jaunieji tėvai remiasi augindami
savo vaiką pirmaisiais metais.
„Jei tėvas iš pat pradžių galvoja ir įsijaučia į savo vaidmenį, tuomet
sukuriamos geros sąlygos laimingai šeimai“, - tvirtina K. H. Brischas.
˙