Tik mažiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų nuolat skaito knygas. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, laisvalaikio leidimas kartu su knyga yra mažiau įdomus žemesnio išsilavinimo žmonėms ir įdomesnis vyrams negu moterims. Įdomiausia, kad net 35 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų per metus neperskaitė nė vienos knygos. Malonumas pasinerti į grožinės literatūros gelmes tapo nebereikalingas. Kaip pagrindines tokio nutolimo priežastis žmonės nurodo kitus informacijos ir pasakojimo perteikimo šaltinius – žurnalus, laikraščius, internetą, televiziją ir pan. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, knygų galios neatstos jokios kitos priemonės.
Laiką, skirtą knygai, galime traktuoti kaip investiciją į geresnį savęs ir pasaulio pažinimą. Kaip teigė E. M. Prevo, atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą. Nustatyta, kad skaitymas leidžia geriau suprasti ir įvertinti savo ir kitų žmonių poelgius, jausmus.
Sociologo S. Plotnikovo teigimu, į grožinę literatūrą besigilinantys asmenys linkę greičiau suvokti kylančias problemas ir geba rasti sprendimus, aiškiau mato vykstančių reiškinių ryšius, geriau suvokia visumą. Dažnai skaitantys asmenys turi geresnę atmintį, platesnę vaizduotę, yra kūrybingesni ir iškalbingesni.
Vyrauja nuomonė, kad daug knygų skaitantys žmonės yra vienišiai, kurie pasineria į knygų pasaulį vengdami aplinkos. Atlikti tyrimai šią nuomonę paneigia ir net pateikia priešingą išvadą – skaitantiems asmenis yra daug lengviau užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais. Grožinės literatūros skaitytojai turi platesnį ir labiau išvystytą socialinį tinklą ir geba geriau pasinaudoti jo teikiama pagalba.
Išgalvotos istorijos, realūs jausmai
Per atostogas dažniausiai skaitome grožinę literatūrą. Ir nors mums atrodo, kad taip ilsimės, iš tiesų gauname daug daugiau nei malonų laiko praleidimo būdą. Istorijos, aprašytos romanuose, paprastai būna išgalvotos ar inicijuotos autoriaus ar kitų žmonių, tačiau emocijas, kurias jos sukelia, yra realios ir tiesiogiai siejasi su skaitytojo asmenybe.
Kuo asmuo labiau įsijaučia į skaitomą kūrinį, tuo stipresnis jo poveikis. Įdomu, kad grožinė literatūra lengviau keičia mūsų nuostatas nei kitos knygos. Tyrimai rodo, kad žmonės negrožinę literatūrą skaito skeptiškai ir kritiškai, nors joje ir būna pateikta įtikinamų argumentų. O pasinėrę į sukurtos istorijos pasaulį skaitytojai yra pažeidžiamesni, nes nusimeta gynybinius šarvus.
Grožinės literatūros tikslas yra perteikti skaitytojui vertybių ir pasaulio supratimo visumą, kuri sužadina jausmus, vaizdinius ir emocijas. Skaitant kuriami vaizdiniai, kurie atitinka kiekvieno individo savitą pasaulėjautą ir turimą patirtį. Tai, kaip kiekvienas žmogus supras perskaitytą kūrinį, priklauso nuo skaitytojo interpretacijos. Įsitraukę į kūrinį, galime susikurti ir įsivaizduoti save tam tikru herojumi, išgyventi jausmus, kuriuos patiria herojus.
Psichologai Nicole Speer su kolegomis magnetinio rezonanso prietaisu stebėjo tiriamųjų, skaitančių novelę, smegenis. Pastebėta, kad tuo metu, kai buvo skaitoma apie pagrindinio veikėjo tam tikrus veiksmus, skaitytojo smegenys reagavo taip, lyg jis pats būtų dalyvavęs tame procese. Skaitant apie tai, kaip buvo imamas ar padedamas koks nors daiktas (pvz.: „Mykolas padėjo pieštuką ant stalo“), kur kas aktyviau veikė tos smegenų dalys, kurios yra susijusios su godumu ar dosnumu. Taigi tai, ką mes patiriame skaitydami per herojaus patyrimą, iš esmės yra tai, ką jaučiame patys.
Žmonės dažnai tapatinasi su herojumi, turinčiu panašių problemų, o tai padeda aiškiau suprasti ir tinkamai vertinti savo pačių situaciją, galbūt atrasti naujų sprendimo būdų. Skaitymas gali būti taikomas kaip gydymo priemonė, padedanti išgyventi kito asmens jausmus, drauge suvokiant save. Svarbu, kad knygose aprašoma situacija būtų aktuali skaitytojui.