Džiaugiuosi, kad gimiau Lietuvoje. Ne tik todėl, kad mūsų kalba yra labai graži, archajiška, bet ir todėl, kad beveik visi lietuviai moka bent dar po vieną užsienio kalbą: rusų, anglų, lenkų, vokiečių, ispanų ar prancūzų. Būdami mažos tautos atstovai esame „priversti“ mokytis kitų kalbų. O tai teikia neįtikėtinų pranašumų. Kai kurie jų akivaizdūs: turime galimybę bendrauti su kitataučiais, geriau pažinti kultūras, mėgautis užsienio šalių literatūra, dainuoti ir suprasti jų dainas. Tačiau koks yra didžiausias dvikalbystės „kąsnelis“, dauguma nė nežino. Atsikąskime jo.
Kada pradėti?
Dvikalbystės nauda tuo didesnė, kuo geriau mokame užsienio kalbą. O kada geriausia jos mokytis? Kad ir kaip idealiai išmoktų, praktiškai joks suaugusysis ja niekada nešnekės kaip gimtąja. Nebent jos mokytųsi dar ankstyvojoje vaikystėje. Ir to tėvai neturėtų bijoti.
Pirmieji, toli gražu netobuli tyrimai rodė, kad keliomis kalbomis kalbančių vaikų intelektas atsilieka nuo vienakalbių. Buvo manoma, kad dviejų kalbų mokymasis vienu metu slopina vaiko vystymąsi ir trukdo išmokti gerai kalbėti bent viena kalba. Tačiau šių laikų tyrimai šią nuomonę paneigia. Tobulėjant moksliniams metodams ir atsiradus naujoms galimybėms tyrinėti dvikalbius vaikus, gauti seniesiems tyrimams prieštaraujantys rezultatai. Dabar gausus būrys dvikalbystę tyrinėjančių mokslininkų garsiai sako: „Jei galite, auginkite dvikalbius vaikus!“
Dvikalbiai mažyliai turi nemažai pranašumų prieš vienakalbius. Ellen Bialystok ir Michelle Martin-Rhee nustatė, kad dvikalbiai ikimokyklinio amžiaus vaikai tam tikras protines užduotis atlieka geriau už vienakalbius. Mokslininkai mažiesiems tiriamiesiems nurodė išdėlioti mėlynus apskritimus ir raudonus kvadratus į dvi dėžutes. Viena jų buvo pažymėta mėlynu kvadratu, kita – raudonu apskritimu. Kai vaikai turėjo dėlioti figūrėles į dėžutes pagal spalvą (t. y. mėlynus apskritimus dėti į dėžę su mėlynu kvadratu, o raudonus – su raudonu apskritimu), tiek vienakalbiai, tiek dvikalbiai užduotį atliko panašiu greičiu. Tačiau, kai jų buvo paprašyta figūrėles dėlioti pagal formas, dvikalbiai ikimokyklinukai su užduotimi susidorojo kur kas greičiau.
Neurologė Andrea Mechelli nustatė, kad dvikalbių smegenyse yra daugiau pilkosios medžiagos nei vienakalbių. Šis skirtumas tuo didesnis, kuo asmuo anksčiau pradeda mokytis užsienio kalbos. Mokantis vėliau nei 35 metų amžiaus, asmens smegenys taip pat tobulėja, tačiau šis pokytis nėra toks ryškus kaip jaunystėje.
Pasaulio piliečiai
Kad mokytis kalbos nėra per anksti, patvirtina ir ką tik gimusių kūdikių tyrimai. Pasirodo, kalba mums daro poveikį net neatėjus į šį pasaulį! Dar būdami gimdoje, girdime mamos balsą, o vos tik gimę, jį ne tik atpažįstame, bet ir rodome palankumą tai kalbai, kuria šnekėjo artimieji. Tačiau jei mama šnekėjo keliomis kalbomis, kūdikiai vienodai teigiamai reaguoja į bet kurią šnekamą kalbą. Paprastai naujagimiai kalbą pažįsta pagal jos ritmą. O kūdikiai, su kuriais buvo kalbama keliomis kalbomis, jas gali atpažinti iš suaugusiųjų lūpų, net negirdėdami garsų! Vienakalbėje šeimoje augantys kūdikiai nebeatskiria skirtingų kalbų sulaukę 8 mėnesių amžiaus, o dvikalbiai šio gebėjimo nepraranda.
Manoma, kad iš pradžių naujagimiai yra viso pasaulio piliečiai. Jų smegenys pasiruošusios išmokti bet kurią kalbą, nepriklausomai nuo vietos, kurioje gimė, ar kalbos, kuria kalba jų motina. Kūdikiai ypatingi tuo, kad girdi ir skiria visus įmanomus kalbų garsus, priešingai nei suaugusieji. Jei kada nors bandėte išmokti užsienio kalbą, tikriausiai pastebėjote, kad joje yra specifinių garsų, kurių negalite ištarti taip, kaip vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, suomių kalboje yra dvigubos priebalsės, kurias lietuvio ausiai išgirsti yra labai sunku, o žodžiai „Vesa“ ir „vessa“ reiškia skirtingus dalykus. Pirmasis – vyriškio vardas, antrojo reikšmė – „tualetas“. Šiedu žodžiai man skamba praktiškai vienodai, todėl visada šiek tiek nerimauju bendraudama su vyru, kurio vardas Vesa, bijodama į jį kreiptis „Ponas Tualete“. Naujagimiai su šiomis problemomis nesusiduria (ir ne tik dėl to, kad dar nekalba). Iki vienų metų amžiaus mažyliai puikiai skiria visus garsus, tačiau vėliau šį gebėjimą natūraliai praranda. Lauros Ann Petitto teigimu, dvikalbiai vaikai gerokai ilgiau skiria nepažįstamų kalbų garsams nei vienakalbiai.
Straipsnio tęsinį skaitykite naujausiame žurnalo „Psichologija tau“ numeryje.
