Vaikas būna žemesnis už tėvus – jis turi jiems paklusti. Nuo mažens susiformuoja nuostata, kad tas, kuris yra aukštesnis, yra galingesnis, o kuris žemesnis – silpnesnis, vadinasi, tokį žmogų reikia globoti.
Vyras privalo moterį saugoti, ginti, o kaip jis tai darys, jeigu jam vaikystėje buvo kalama į galvą, kad žemesnis – silpnesnis? Būtent todėl žemesnio ūgio vyrai labiau linkę rinktis panašaus ūgio moteris.
Ir dažniausiai tik tie, kurie pasiekia aukštumų – įgyja neeilinių intelektinių gebėjimų, gerą finansinę padėtį, sėkmingą karjerą ar tampa žinomi, leidžia sau rinktis moterį neatsižvelgdami į jos ūgį.
Manoma, kad ūgis yra vyro stiprumo požymis. Todėl ir moteris, jausdamasi silpnąja lytimi, nori būti globojama. Taigi formuojasi iliuzija, kad šalia aukštesnio vyro bus saugiau.
Vėliau svaresniu kriterijumi tampa vyro psichologinė stiprybė. Pagal tai vyrai skirstomi į dvi grupes: kompleksuojantys dėl savo ūgio ir neteikiantys tam didelės reikšmės.
Problema yra ne vyro žemas ūgis, o jo požiūris į jį. Jei vyras nesigėdija, šalia jo moteris irgi jaučiasi gerai, mėgaujasi žvaigždės vaidmeniu: juk ne visada aplinkiniai pažiūri į moterį, einančią su aukštesniu vyru, bet visada akimis palydi tą, kuri žingsniuoja šalia žemesnio.
