Žmonėms būdinga sutirštinti spalvas, todėl daug kas pradeda skųstis dėl apėmusios depresijos. Tai rimta sąvoka, tad skamba solidžiai. Iš tikrųjų pačiam žmogui apibūdinti tikrąją savo būseną - labai sudėtinga, nes jo apibūdinimai dažnai būna subjektyvūs. Pavyzdžiui, kalbantis su psichoterapeutu, pacientas gali pasakyti, kad jam neduoda ramybės mintis pakelti ranką prieš save, net jei tokių minčių nėra.
Derėtų žinoti, kad yra didžiulis skirtumas tarp prastos nuotaikos ir depresijos. Jei jus apniko bloga nuotaika – po kiek laiko pagerėja, o depresija – psichinis susirgimas, kurią reikia gydyti.
Pirmiausiai reikia pačiam sąžiningai atsakyti į klausimą, negi iš tikrųjų tai padėtis be išeities. Pavyzdžiui, dabar jūs blogos nuotaikos, norisi verkti, visai nėra jėgų ką nors daryti, viskas atrodo pilka ir niūru. Dabar įsivaizduokite, kad jūsų gyvenimo aplinkybės staigiai pasikeičia: gaunate didelį palikimą ar išlošiate daug pinigų, netikėtai pasiūlo aukštas pareigas, susitinkate savo gyvenimo meilę ir panašiai. Jei nuo šių minčių jūsų gyvenimas tampa šviesesnis, vadinasi, jūs esate tik prastos nuotaikos. Jei manote, kad jokie pokyčiai nepadarys jums įtakos, viskas neįdomu, nereikalinga ir nuobodu – tai jau depresija.
Dėl eksperimento tikslumo pamėginkite tai pakartoti po poros dienų. Be to, yra dar vienas išskirtinis požymis: esant prastai nuotaikai žmogui būdinga pykti ant aplinkinių, ieškoti kaltės juose, tačiau bent kažkiek pasikeitus aplinkybėms, netrukus prasta nuotaika žymiai pagerėja.
Užplūdus depresijai pirmiausiai kenčia žmogaus savivertė, jis jaučiasi kaltas dėl visų savo bėdų. Kaltina save, kad nesugeba nieko pakeisti. Todėl dažno depresija sergančio žmogaus neapleidžia mintis atsisveikinti su gyvenimu. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į kai kurias žmogaus emocines elgesio ypatybes. Jei žmogui būdingas emocinis nestabilumas, psichologinio pobūdžio protrūkiai, problemos ne tiek su miegu, kiek su užmigimu, noras išsikalbėti, išsiverkti, atrasti palaikymą ir supratimą tarp aplinkinių, vadinasi, jis tiesiog prastos nuotaikos.
Depresija sergantis žmogus paprastai nesugeba su niekuo dalintis savo išgyvenimais, retai verkia, elgiasi apatiškai, turi miego, o ne užmigimo problemų. Žodis „depresija“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „deprimo“ – spausti, prispausti, tad depresija sergantis asmuo užsidaro savyje, tampa pasyvus, visą laiką tyli.
Parengė Sniegė Pilypienė