Sudaužytos širdies sindromas: kaip jį įveikti?

Vokietijoje leidžiamas žurnalas „Bunte“ apie tai kalbėjosi su Mėnezės reabilitacijos klinikos kardiologijos skyriaus vyriausiuoju gydytoju Raineriu Schubmannu, jau dvylika metų gydančiu pacientus, kuriems diagnozuotas vadinamasis sudaužytos širdies sindromas.

- Mylimąjį praradęs žmogus mano, jog turėtų mirti iš liūdesio. Ar širdies skausmas iš tikrųjų toks stiprus?

- Taip. Išsiskyrimas su mylimu partneriu ar vaiko mirtis gali sukelti funkcinį širdies sutrikimą, kurio požymiai - tokie patys, kaip ūmaus infarkto, pavyzdžiui skausmai krūtinės ląstoje, dusulys, mirties baimė.

Žmonės gali sveikai maitintis, nerūkyti, aktyviai sportuoti, išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje, žemą kraujospūdį, o vieną dieną pajusti gresiančio infarkto požymius.

Tiriant tokių žmonių širdies vainikines arterijas kateteriu, tikimasi aptikti susiaurėjimus ar užakimus, dėl ko paprastai ir vystosi širdies infarktas. Bet nieko nerandama.

- Vistik vienas tyrimas parodo, kad pasikeičia širdies forma - ji tampa kaip patyrusios infarktą.

Ši būklė vadinama streso sukelta kardiomiopatija arba sudaužytos širdies sindromu.

- Skausmas, liūdesys ir nusivylimas. Emociniu požiūriu ekstremalioje situacijoje hormonai gali paskelbti „nepaprastąją padėtį“.

Antinksčiai išskiria pernelyg daug streso hormonų, dėl to širdies vainikinės arterijos, kaip ir infarkto atveju, ima spazmiškai susitraukinėti.

Kodėl įvyksta hormonų sprogimas - dar neaišku. Tikimės, jog apie tai daugiau sužinosime iš Kelno universiteto kardiologijos skyriuje atliekamų tyrimų.

Apie šio sindromo pranašus žinome dar labai mažai. Pirmieji atvejai Europoje buvo diagnozuoti tik 2003-aisiais.

- Ne. Priešingai nei infarkto atveju, patyrus sudaužytos širdies sindromą, nesuardoma nė viena širdies raumens ląstelė. Visi pojūčiai praeina po dviejų trijų savaičių.

Bet jei žmogus neišmoksta lengviau įveikti meilės rūpesčių ir stresų, širdis netrukus vėl atsiduria gniaužtuose.

- Kiek tenka ištverti žmogui, kuriam diagnozuojamas sudaužytos širdies sindromas?

- Kiekvienam skirtingai. Dažniausiai šio sindromo požymiai jaučiami keletą savaičių po išsiskyrimo su mylimuoju, bet išskirtiniais atvejais jie pasireiškia ir praėjus daugybei mėnesių po netekties.

- Daug daugiau nei iki šiol galėjome ištirti ir įrodyti. Daugybė gydytojų to vis dar nesuvokia ir nepripažįsta.

Po operacijos jie pacientams kartais papriekaištauja: „Aš „suremontavau“ jūsų širdį! Kodėl esate toks liūdnas?“

Kas penktas pacientas po infarkto suserga depresija. Ir atvirkščiai - depresija irgi lemti širdies ligas.

- Be jokių abejonių - moterys. Jų tyko žymiai didesnė rizika susirgti depresija, jas dažniau paliečia sudaužytos širdies sindromas.

- Moterys dažniausiai kenčia dėl emocinių konfliktų su partneriu ar šeimos problemų, tuo tarpu vyrai labiau į širdį ima stresines situacijas ir ginčus darbo vietoje. Jie visiškai kitaip malšina širdies skausmą.

- Kitaip tariant, vyrai eina gerti alaus su bičiuliais, moterys žiūri sentimentalius filmus, klausosi sentimentalios muzikos ir kramsnoja šokoladą?

- Ką moterys žiūri ir kokių melodijų klausosi, kai jų širdis plyšta dėl meilės, nežinau. Bet viena aišku: jos dažniau verkia.

Vyrai linkę savo liūdesį malšinti alkoholyje ir labiau pasinerdami į darbą. Bet jei stipriosios lyties atstovas po išsiskyrimo visą dėmesį skiria tiktai darbui, šis gali būti ir nenašus, be rezultatų.

- Stresais paženklinti, įtempti darbo santykiai irgi veikia širdį. Nuolat užklumpantys nemalonumai darbe padvigubina sveikų žmonių riziką patirti infarktą.

Itin rizikingu laikomas darbas, kurį riboja laiko terminai, dirbančiajam paliekama siaura sprendimo laisvė.

Sudaužytos širdies sindromas gali išsivystyti ir tiems, kurie negauna moralinio atlygio, pavyzdžiui, dirbančios motinoms, kurios triūsia visuose frontuose ir niekam neįtinka.

- Kaip galima užkirsti kelią tam, kad stresas ir rūpesčiai dėl meilės nesudaužytų širdies?

- Tas, kas savo skausmą išlieja draugams, šeimai ar psichikos sveikatos specialistui, apsaugo save nuo sudaužytos širdies sindromo.

Niekam tikęs metodas - „nuryti“ stresą, kaip tai daro vyrai. Nors taip elgiasi ir kai kurios mano pacientės.

Tiems žmonėms, kurie negali išsakyti savo neigiamų emocijų ar minčių, iškyla didelis pavojus.

- Nėra jokių tablečių. Medikamentais galima sumažinti pernelyg didelį išsiskyrusių streso hormonų, sukeliančių širdies vainikinių arterijų spazus, kiekį. Bet pacientai privalėtų patys išmokti reguliuoti savo streso lygį.

Nauja Amerikos širdies asociacijos studija parodė, kad infarkto riziką perpus sumažina rytietiška atsipalaidavimo technika.

- Tai būtų puiki gydomoji priemonė. Gaila, kad meilei negalima išrašyti recepto.