2014 m. kovo 15 d. 15:42
Bendraklasių smūgiai švedų rašytojui H.Fexeus nulėmė ateitį
2014 m. kovo 15 d. 15:42
Rūta Peršonytė
Nuo pirmų dienų mokykloje jis jautėsi kitoks. Dėl to kentė patyčias. Vos ne kasdien jį mušdavo bendraklasiai. Daug metų jis savęs klausė: „Kodėl tai vyko?“ Atsakymą rado rašydamas psichologines knygas apie asmenybės tobulinimą, protinius gebėjimus, santykius su aplinkiniais ir požiūrį į gyvenimą. Pasaulyje išgarsėjęs kaip manipuliavimo meno ekspertas švedas Henrikas Fexeus (42 m.) neseniai pirmą kartą viešėjo Lietuvoje ir pristatė knygą „Nuostabus protas“.
Vartydama 500 puslapių kūrinį, sudarytą net iš aštuonių knygų, bandžiau įsivaizduoti, koks galėtų būti įvairių psichologinių subtilybių žinantis ir manipuliavimo meno paslapčių mokantis rašytojas, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
Kai viešbučio vestibiulyje prie manęs priėjo aukštas, lieknas šviesiaplaukis, iš karto pažinau, jog tai H.Fexeus. „Kaip nuotraukoje“, – pamaniau spausdama jam dešinę ranką.
Skandinavo žvilgsnis aštrus, tarsi reiškia, jog jam be vargo atsiveria svetimos mintys.
Prisėdęs ant minkštasuolio H.Fexeus smalsiai apžiūrėjo savo kūrinį, išverstą į lietuvių kalbą. Sakė, jog knygos pavadinimas „Nuostabus protas“ nėra originalus, bet jam pasirodė daug geresnis už autentišką, kuris išvertus iš švedų kalbos skambėtų „Mentalinė mąstymo jėga“.
– Ketvirtoji Lietuvoje jūsų išleista knyga „Nuostabus protas“ labai stora. Kaip manote, kas ryžtasi ją perskaityti.
– Švedijoje frazės „kaip padėti sau“, „kaip geriau gyventi“ jau tapo keiksmažodžiais. Šiomis temomis jau tiek daug visko prirašyta. Norėjau apie pagalbą sau, žmogaus bendravimą su savimi parašyti išsamią knygą, kad daugiau niekam nekiltų noro to daryti.
Nesvarbu, ar asmuo nori tapti kūrybingesniu darbuotoju, ar tik prisiminti visus šunų dresavimo kursų dalyvių vardus, sėkmė priklauso nuo jo protinės būklės. Emocijos nulemia reakcijas į išgyvenimus ir patirtį. Noriu parodyti, jog galima tobulinti savo vidinius gebėjimus, o ypač proto galias, kad galėtume gyventi tokį gyvenimą, kokio trokštame.
– Šiais laikais žmonės tingūs – nori, kad kiti už juos išspręstų visas problemas. Ar nebijote būti nepopuliarus mokydamas žmones savimonės, darbo su savimi?
– Knygos, kaip padėti sau, dažniausiai trumpos, nes žmonės nori greitų receptų. Mano veikalą sudaro nestoros knygos, kaip pažadinti savo kūrybingumą, ugdyti atmintį, išmokti greičiau priimti sprendimus, atsikratyti streso ir nerimo, programuoti savo mintis, tobulinti socialinius įgūdžius, išmokti greičiau skaityti.
– Ar visi gali išsiugdyti kūrybingumą?
– Kūrybingumas gali atrodyti kaip paslaptinga galia, kuria vieni žmonės apdovanoti, o kiti – ne, bet visi šia galia naudojasi. Net tie, kurie teigia nesantys kūrybingi. Daugelis painioja kūrybingumą su meniškumu, spontaniškumu ar gera vaizduote.
Siūlau atlikti klasikinį kūrybingumo testą. Pavyzdžiui, sąvaržėlę pabandykite susieti su kosminiu laivu, apelsinu, veidrodžiu, druska, atostogomis, moterimi, saule, ausimi, Italija, staltiese, laikraščiu, brokoliu.
Pažiūrėkite, kiek asociacijų jums kyla per dvi minutes. Iš pradžių rasti būdą su sąvaržėle susieti kiekvieną šių dalykų atrodo neįmanoma. Gal galite ją panaudoti kaip aštrų instrumentą, išlydyti, suteikti kitokią formą?
Esu tikras, kad sugalvosite trisdešimt kūrybiškų būdų panaudoti sąvaržėlę.
Kūrybiškos mintys puikiai tinka, kai reikia spręsti problemą. Tačiau kūrybingumą gali sužlugdyti baimė būti išjuoktam, atstumtam.
Kas blogiausia gali nutikti? Jei susimausite, negi mirsite? Tikrai, ne. Ar jums teks eiti dirbti į parduotuvę? Galbūt. Iš tikrųjų gyvenime būna labai mažai situacijų, lemiančių kritimą.
Prisiverskite bent kartą per dieną rizikuoti. Žinoma, niekada nevaldysite situacijos, jei manysite, jog niekada to nepadarysite. Nuostata turi keistis: „Manau, kad sugebėsiu – atrodo, kad sugebėsiu, – dabar sugebu, velniai griebtų.“ Tačiau nė viena strategija nebus veiksminga, jei pirmiausia neišmoksime valdyti racionalaus ir emocinio mąstymo. Lavinkite juos abu.
– Didžiausias laimės nuodas yra pesimistinis mąstymas. Kaip jį pakeisti?
– Neretai savo laimę lyginame su svetima. Tai kvailystė. Juk jeigu jums nepatinka opera, nejusite malonumo kaimynui garsiai klausantis Georgo Friedericho Händelio „Orlando“. Bet jums daugiau malonumo suteiks Lady Gagos kūryba, apie kurią kaimynas nieko nežino. Kiekvienas turi atrasti, kas jam suteikia pozityvius jausmus.
– Knygoje teigiate, jog vienišumas pavojingesnis už rūkymą.
– Mūsų santykis su socialine aplinka turi lemiamų pasekmių sveikatai. Nustatyta, kad nuo kitų atskirtiems žmonėms tikimybė mirti jauniems 2–3 kartus didesnė.
– Neretai žmonėms, kuriems sunku rasti partnerį ar bendraminčių, trūksta pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais.
– Pasitikėjimas mažėja, kai reikia elgtis ne pagal savo charakterį. Greičiausias būdas sustiprinti pasitikėjimą – daryti tai, kas privalu.
Pasitikėjimas kuriamas pamažu, kasdien gerai elgiantis ir rūpinantis žmonėmis.
Paskambinkite kam nors, su kuo ilgai nesikalbėjote. Parašykite padėkos atviruką. Paskatinkite ką nors sakydami, jog vertinate jo rezultatus. Parašykite laišką draugui, kuriam to reikia, parodykite, kad apie jį galvojate.
Pasistenkite kasdien priversti ką nors nusišypsoti – ypač nepažįstamus. Tokie veiksmai parodo jūsų dėmesingumą, tai yra tikrus patikimo žmogaus bruožus.
– Neretai vedate psichologinius seminarus. Kokie klausimai aktualiausi jūsų gerbėjams?
– Esminis klausimas yra toks: „Viską dariau taip, kaip mokėte knygose, ir mano gyvenimas pasikeitė. Ką man toliau daryti?“
Arba sako: „Perskaičiau jūsų knygą ir, savo nuostabai, išdrįsau susibičiuliauti su moterimi, kurios anksčiau nebūčiau net užkalbinęs. Ji net į svečius sutiko ateiti. Ką man toliau daryti?“
Dar dažnai manęs klausia: „Aš galiu keistis, o kodėl kiti nesikeičia?“ Neįmanoma kitų žmonių pakeisti, galima tik paskatinti juos norėti keistis.
– Ką patarėte nedrąsiam vyrui, kuris susipažino su svajonių moterimi, bet nežino, kaip elgtis?
– Pasiūliau eiti pasimylėti.
– Kaip jums kilo noras rašyti tokias knygas?
– Prisiminkime laikus, kai prieš 35 metus pradėjau lankyti mokyklą. Tuomet pastebėjau, kad esu kitoks nei bendraklasiai. Neturėjau tokių socialinių įgūdžių, kuriuos, atrodė, visi kiti turi. Negalėjau su vaikais žaisti. Gal skaičiau per daug knygų. Nuo pirmų klasių mane beveik kasdien mušdavo kiti vaikai, nes buvau atsiskyrėlis.
Natūralu, kad mane visą gyvenimą kamavo klausimas: „Kodėl tada taip vyko?“ Man atrodė, jog tai liečia tik mane, bet vėliau supratau, kad daug žmonių domina panašūs klausimai. Pradėjau gilintis ir rašyti.
Visais laikais egzistavo patyčios, kai grupelė žmonių pasirenka vieną kitokį ir ima su juo blogai elgtis. Jeigu taip vyksta, nereikia užsisklęsti. Pasirūpinkite, kad jus suptų žmonės, kurie mąsto taip, kaip jūs.
Užteks, kad su jais pasidalinsite savo mintimis ir pajusite jų supratimą. Visi genijai iš pradžių buvo išjuokti ir išvadinti bepročiais. Žinoma, tai nereiškia, kad esate genijus vien dėl to, kad iš jūsų juokiamasi.
– Mokote kitus, bet pačiam nepavyko išsaugoti savo šeimos. Ar artimieji skaito jūsų knygas?
– Turiu tris sūnus – trylikos ir vienuolikos metų iš pirmosios santuokos ir pustrečių metų jaunėlį, su kurio motina dabar gyvenu. Mano sūnūs, kaip ir visi vaikai, susiduria su įvairiomis problemomis, ne visada žinau, kaip jiems padėti.
Be to, jiems neįdomi mano veikla. Dabartinė gyvenimo draugė nėra perskaičiusi nė vienos mano knygos.
– Prieš kelerius metus parašėte knygą „Viliojimo menas“. Gal pačiam šios knygos patarimai padėjo suvilioti gyvenimo moterį?
– Kai išsiskyriau su pirmąja žmona, man buvo 35-eri. Tuo metu buvau paskendęs darbuose ir neskyriau laiko sau. Pamaniau, jog reikia pradėti gyventi efektyviau. Po skyrybų trejus metus rinkau informaciją knygai „Viliojimo menas“. Daug laiko skyriau praktiniams tyrimams. (Šypsosi.) O galiausiai po įvairių bandymų sutikau moterį, su kuria panorau dalintis savo gyvenimu.
– Ar įmanoma per trumpą laiką atpažinti piktavalį žmogų? O nuoširdų ir dosnų?
– Vienas dalykas, kurį išmokau iš visų savo tyrinėjimų, – nereikia iš anksto spręsti apie žmogų. Anksčiau vadovaudavausi išankstinėmis nuostatomis ir darydavau daug klaidų.
– Yra toks posakis: „Elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad ir jis su tavimi elgtųsi.“
– Aš dar papildyčiau: „Elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad jis su tavimi elgtųsi, tačiau nesitikėk, kad būtinai taip ir bus.“
Svarbu ugdyti optimizmą
Švedas H.Fexeus pasiūlė pasinaudoti 5 žingsnių metodu, kai pastebėsite, jog skundžiatės savimi ir savo gebėjimais.
Pirma. Kaskart patyrę nesėkmę, kurią, jūsų manymu, lėmė jūsų neigiama savybė, pirmiausia išsiaiškinkite, iš ko atsiranda nesėkmė, iš ko atsiranda jūsų pesimistinė nuomonė apie save ir kaip tai veikia jūsų nuotaiką.
Antra. Atitraukite dėmesį nuo nesėkmės ir apmąstymų pasinaudodami bet kokiu modelių laužymo būdu: garsiai pasakykite sau „stop“, mūvėkite ant riešo gumytę, kuria galite sau pliaukštelėti kaskart, kai tik imate graužtis, arba sąmoningai sutelkite dėmesį į ką nors kita.
Trečia. Atitolkite nuo pesimistinio požiūrio į save ir savo (ne)gebėjimus pripažindami, jog yra ir kitų, su jumis nesusijusių, paaiškinimų.
Ketvirta. Suabejokite pesimistiniu įsitikinimu apžvelgdami savo paaiškinimo įrodymus ir palyginkite jį su optimistišku paaiškinimu, pagal kurį jūsų nesėkmė priklauso nuo išorinių, specifinių ir laikinų priežasčių.
Penkta. Stebėkite, kaip išsiaiškinimas, dėmesio atitraukimas, atitolimas ir abejojimas sukuria tiek jūsų požiūrio, tiek nuotaikos pokytį: jis suteiks jums daugiau energijos ir padės konstruktyviai pažvelgti į situaciją.
