Senų prietaisų kaupimas gali reikšti psichikos ligą

Lietuvoje per metus kartu su buitinėmis atliekomis žmonės vis dar išmeta daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 22, 2014, 9:10 AM, atnaujinta Feb 14, 2018, 12:41 PM

Geriausias sprendimas norint užkirsti kelią tokiam gamtos teršimui – grąžinti atliekas į gamybos ciklą, tačiau neretai pasirenkamas ir trečiasis atliekų „tvarkymo“ būdas – jų kaupimas. Pasak specialistų, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu.

Įkyrus kaupimo sindromas - rimtas nerimo sutrikimas, todėl turi būti vertinamas taip pat atsakingai, kaip ir kiti psichologiniai sutrikimai.

„Reikėtų atskirti du dalykus – polinkį kaupti nebenaudojamus daiktus ir jų kaupimo maniją, – teigia psichologė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė. – Sprendžiant išmesti daiktą ar jį pasilikti dažniausiai žmogų veikia emociniai veiksniai: prisirišimas prie nuosavybės, nesaugumo jausmas jos netekus, kadaise patirtas nepriteklius.

Pavojus atsiranda, kai emocinis ryšys su daiktais tampa nevaldomu polinkiu kaupti – tai obsesinis-kompulsinis simptomas, rimta psichologinė liga, kai gali prireikti psichiatro ir psichoterapeuto pagalbos.“

Toks poreikis kaupti daiktus gali padidėti krizių, kataklizmų ar įtemptų politinių įvykiu metu.

Jis taip pat būdingesnis senyvo amžiaus žmonėms bei tiems asmenims, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi.

Įtempti santykiai su žmonėmis taip pat išprovokuoti šį polinkį. Tokia elgsena būdinga asmenims, kurie bijo nesėkmių, vertina aplinką kaip nesaugią.

Įprotis stiprėja pamažu

Kaupimo įprotis įgyjamas palaipsniui ir priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių.

„Panašių priežasčių skatinami žmonės kaupia ir sugedusius smulkiuosius elektros bei elektronikos įrenginius, tikėdamiesi juos „prikelti“ naujam gyvenimui, parduoti dalimis ar tiesiog baimindamiesi išmesti brangiai pirktą daiktą" – sakė „EMP recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas.

Labai dažniausiai tokie prietaisai kaupiami be jokios realios naudos ir galiausiai išmetami į sąvartyną kartu su kitomis atliekomis.

A. Kybartas įspėjo, kad beveik visuose įrenginiuose yra arseno, aliuminio, švino, stibio bei kitų medžiagų, keliančių pavojų žmogaus sveikatai. Norint atsikratyti elektronikos prietaisų, juos reikėtų atiduoti perdirbti.

Antrinių žaliavų supirkimu ir perdirbimu besirūpinanti „EMP recycling“ įgyvendina projektą „Sugedo? Mesk į specialų konteinerį".

Jo tikslas – padaryti viską, kad žmonėms būtų paprasčiau atsikratyti nenaudojamais elektros įrenginiais, kad jų nevargintų įprotis kaupti daiktus namie ar mesti kartu su buitinėmis atliekomis.

Bus įrengta 1000 specialių konteinerių dešimtyje Lietuvos regionų. Kad žmonėms būtų patogu, šie konteineriai bus pastatyti greta mokyklų, savivaldybių, seniūnijų, bibliotekų, verslo centrų ir kitų viešų įstaigų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.