– Kokios priežastys gali apkartinti buvimą kartu? – pasiteiravau psichologo-psichoterapeuto Andriaus Kalugino.
– Esu konsultavęs keletą asmenų, kurių šeima subyrėjo pasiekus trokštamą tikslą.
Kiek pastebėjau, tokių sutuoktinių nesieja stipri meilė, šiluma, intymumas. Po daugelio metų tokie jausmai būna sunykę, o porą jungia tik bendri tikslai ar pagarba.
Tą akimirką, kai bendri tikslai būna pasiekti, vyrui ir moteriai atsiveria tuštuma, jų niekas nebesieja – nei seksas, nei meilė, nei įsipareigojimas likti ištikimam iki paskutinės gyvenimo dienos.
Pasiekus tokią šeimos stadiją dažnai vienas sutuoktinių viską palieka kitam ir išeina kitur.
– Ką gali rinktis vidutinio amžiaus žmogus? Ar jis pajėgs kaip studentas pradėti nuo nulio?
– Genys margas, o gyvenimas dar margesnis, todėl būna įvairių sprendimų. Pavyzdžiui, vienas vyras, kurį man teko konsultuoti, nupirko namą, paliko jį šeimai, o pats pasiėmė tik automobilį ir įsikūrė nuomojamame bute. Visas sukauptas turtas atiteko žmonai ir vaikams.
Tas vyras netgi manė, kad įvykdė pažadą – nenuskriaudė šeimos, o suteikė jai visas galimybes. Jis jautėsi kaip tikras džentelmenas.
Žinoma, pasitaiko ir kur kas liūdnesnių atvejų, kai vyras palieka savo žmoną su visomis skolomis.
– Ar tai reiškia, kad vyras išeina iš šeimos iškėlęs galvą? Ar jis vėliau nesikrims, kad padarė didelę klaidą?
– Ne paslaptis, kad dauguma sutuoktinių, pasiekę bendrą tikslą, pasibara, vėl susitaiko, vėl pasibara, bet nesiryžta esminiams pokyčiams. Vadinasi, gyvena drungną gyvenimą – be laimės, praskaidrindami dienas mechaniniu seksu.
Jie nebeturi jėgų ir noro ką nors keisti, ieškoti kito partnerio. Jie neturi drąsos viską pradėti iš pradžių. Bet viskas įmanoma, įsimylėjimas yra biocheminė reakcija, o meilė yra socialinis reiškinys.
Skirdamiesi žmonės tikisi naujų jausmų, nes žino, kad nei turtas, nei pinigai nesuteikia laimės.