Užsieniečių įvaikinti lietuvių vaikai nenori prarasti šaknų

Nauja šeima, kiti namai, neįprasta kultūra – visa tai pasitinka vaikus, kuriuos įvaikina užsieniečiai.

„Patekti į naują šeimą – didžiulis pokytis vaikui. Dar daugiau iššūkių laukia, jei jis iškeliauja į kitą šalį“, – tvirtino vaikų psichologė G. Jonutienė.
„Patekti į naują šeimą – didžiulis pokytis vaikui. Dar daugiau iššūkių laukia, jei jis iškeliauja į kitą šalį“, – tvirtino vaikų psichologė G. Jonutienė.
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

2014-09-13 12:39, atnaujinta 2018-02-09 16:05

„Patekti į naują šeimą – didžiulis pokytis vaikui. Dar daugiau iššūkių laukia, jei jis iškeliauja į kitą šalį“, – tvirtino vaikų psichologė Gintarė Jonutienė. Tačiau ji pridūrė – vaikui daug geriau augti šeimoje nei globos įstaigoje, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.

Išvykdamas gyventi į kitą šalį vaikas patiria daugybę skirtingų jausmų: jį apima nežinomybė dėl ateities, jis pasiilgsta vietos, prie kurios buvo prisirišęs.

„Keičiasi aplinka, žmonės. Vaikas tikrina naujuosius tėvus, ar jie jį priims tokį, koks jis yra“, – aiškino psichologė.

Prireikia metų ar daugiau – nelygu vaiko amžius ir kiek pažeista jo siela, – kad jis atsiskleistų naujoje aplinkoje.

Tuo metu vaikas gali jausti skausmą, liūdesį, pyktį. Kai kurie gali tapti agresyvūs – taip išbando įtėvių kantrybę ir meilę. Labai suprastėjęs elgesys įtėviams būna sunkiausias išbandymas.

Prisitaikymo sunkumus lemia ir tai, ar vaikas įvaikinamas vienas. Jei įvaikinamas su broliu ar seserimi, patekęs į naujus namus jaučiasi saugesnis.

Vaikui prisitaikyti kiek lengviau, jei jis lieka toje pačioje šalyje – taip nenutrūksta ryšys su buvusiu pasauliu, buvusiu gyvenimu.

Prisitaikyti prie pokyčių gali padėti arti likę giminaičiai, ryšys su auklėtojomis, ta pati kultūrinė aplinka – kalba, tradicijos, papročiai.

„Jei keičiasi ir vaiką supanti kalba, ir šalis, jam prisitaikyti kartais sunkiau. Tačiau tai nėra taisyklė. Būna, kai į visiškai naują aplinką patekęs vaikas jaučiasi daug geriau nei pirma“, – aiškino G.Jonutienė.

Įtėviai elgiasi teisingai stengdamiesi padėti savo įvaikiams susitikti su jų broliais, seserimis, kitais giminaičiais. „Jausmas, kad vaikas nėra vienas, net kai jis kitoje šalyje, – labai svarbus“, – sakė specialistė.

Svarbu, kad vaikas, atsidūręs kitoje šalyje, nepasijustų taip, tarsi jo gyvenimas buvo nukirstas.

Suaugę žmonės vėliau mėgina atrasti ryšį su praeitimi – ieško vietos, kurioje gimė, stengiasi susitikti savo tikruosius tėvus.

„Ne visi ieško savo šaknų. Bet neretam kyla klausimas – iš kur aš? Vieni apie tai susimąsto paauglystėje, kiti – jau būdami brandaus amžiaus“, – aiškino vaikų psichologė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.