Meno terapija keičia likimus

Kuomet žmogus jaučiasi mylintis ir mylimas, džiaugiasi gyvenimu, geba bendrauti, atpažinti, valdyti bei reikšti savo emocijas, tada jis pasižymi stipria psichoemocine sveikata. Jis moka atskleisti bei atspindėti savo jausmus, savarankiškai priimti etiškus sprendimus bei už juos atsakyti, sąmoningai suvokia savo vertybinę sistemą ir pasaulėžiūrą, žino kur ir kaip gali save realizuoti.

Manoma, kad dailės terapijos proceso metu, vaikas arba suaugusysis „išpiešia“ savo problemą, pats ją pamato, įvardija.<br>123rf nuotr.
Manoma, kad dailės terapijos proceso metu, vaikas arba suaugusysis „išpiešia“ savo problemą, pats ją pamato, įvardija.<br>123rf nuotr.
Manoma, kad dailės terapijos proceso metu, vaikas arba suaugusysis „išpiešia“ savo problemą, pats ją pamato, įvardija.
Manoma, kad dailės terapijos proceso metu, vaikas arba suaugusysis „išpiešia“ savo problemą, pats ją pamato, įvardija.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

Jul 16, 2015, 10:23 AM, atnaujinta Oct 25, 2017, 10:59 PM

Tačiau psichoemocinė sveikata nėra savaiminis dalykas: stresas, įvairūs išgyvenimai, traumos, ligos, baimės, nervinė įtampa smarkiai alina bei silpnina mūsų sveikatą, nepageidaujama linkme keičia elgesį.

„Prieš penkerius metus paskambino moteris iš „Rugutės“ fondo ir paprašė pagalbos sau bei kitoms moterims, kurioms teko palaidoti savo vaikus mirusius nuo vėžio. Mane labai nustebino jos klausimas „Ar jūs pakelsite mūsų skausmą?“. Išgirdus šį klausimą šiurpuliukai perbėgo kūnu. Tuomet paklausiau, kaip gimė toks klausimas. Moteris atsakė: „Jau keli specialistai bandė dirbti su mūsų grupe, bet atsisakė, nes jiems buvo per sunku...“ – pasakoja dailės terapeutė Marija Mendelė-Leliugienė.

Kelionė iš praradimo skausmo truko ketverius metus. Buvo visko – ir ašarų, ir pykčio ir kaltinimo ir nevilties pliūpsnių. Tačiau visa tai išpiešus, pasirodė pirmieji vaisiai: moterys susitaikė su praradimu, atgavo gyvenimo džiaugsmą, sugrįžo troškimas gyventi toliau. Dalis moterų jau susilaukė vaikučių, o apie tai anksčiau net pagalvoti negalėjo...

Meno terapija unikali tuo, jog, būdama natūraliu savigydos šaltiniu, naudojama su tam tikrais sukurtais metodais bei pasitelkdama emocinę žmogaus atmintį, sudaro unikalias sąlygas dalyviui prisiminti išgyvenimus sukėlusius jausmus, emocijas, vidines būsenas ir tai panaudoti kaip pagrindinį savireguliacijos šaltinį, leidžiantį tobulėti, pažinti save, atskleisti savo kūrybingumą, dvasingumą, prigimtines galias savigydai.

„Po užsiėmimų klientai noriai dalijasi savo patirtimi. Man didžiausias džiaugsmas girdėti, jog klientui palengvėjo, kai išpiešė apmaudą, pyktį ar baimes. Dažnas jaučiasi saugesnis, dingsta įtampa ir nerimas, atsirado kitoks požiūris į gyvenimą, pagaliau išmoksta juo mėgautis,“ – pasakoja Marija.

Manoma, kad dailės terapijos proceso metu, vaikas arba suaugusysis „išpiešia“ savo problemą, pats ją pamato, įvardija. Tai autoriui padeda susitaikyti su savo problema, priimti ją. Problema nebeatrodo tokia didelė, grėsminga ir neišsprendžiama. Spalvindamas žmogus patiria katarsį, kurio metu turi galimybę išsivaduoti iš jį kankinančių emocijų, jausmų, prisiminimų, nuoskaudų. Meno terapija veikia kaip „laiko mašina“, ji padeda žmogui keliauti laiku – pats žmogus gali koreguoti praeitį išgyvenant ir išveikiant negatyvius prisiminimus ir su jais susijusias negatyvias emocijas.

„Po tokio proceso visi dalyviai pasako tą patį: „man labai palengvėjo“. „Kelionė laiku“ padeda išsikuopti savo vidų: išveikti tai, kas buvo giliai užslėpta, užėmė tam tikrą vietą asmens viduje. Susikaupusios nuoskaudos, įtūžis, gėda, kaltė ir kt. negatyvūs išgyvenimai, trukdo laisvai tekėti gyvybinei energijai. Šie „kamščiai“ kartais sukelia kūno negalavimus, dar kitaip vadinamus psichosomatinius sutrikimus. Tai išpiešus ir sąmoningai išgyvenus bei suvokus – žmogus išgyja, t.y. pats save išgydo dailės terapijos proceso metu,“ – teigia Marija Mendelė-Leliugienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.