Paulius trejų metų jau mokėjo atlikti gana sudėtingus aritmetinius veiksmus. Kiek vėliau jis išmoko laisvai skaityti, skaitydavo ir mamos vadovėlius, kuri tuo metu studijavo universitete. Būdamas penkerių, Paulius išmokė mamą skaičiuoti logaritmus, nenaudojant lentelių. Savarankiškai išmoko natas ir netrukus iš natų jau grojo savo mėgstamas dainas.
Pirmoje klasėje berniukas išsinagrinėjo Mendelejevo lentelę, o sulaukęs aštuonerių išsprendė sudėtingą fizikos srities uždavinį. Sprendimas buvo parodytas akademikui, šis jį pagyrė.
Vaiką buvo pasiūlyta mokyti pagal specialią programą. Bet tėvai tokios galimybės neturėjo – jam teko mokytis įprastoje bendrojo lavinimo mokykloje. Jau per pirmąją matematikos pamoką berniukas sugebėjo užsidirbti kuolą – per pamoką jam buvo taip nuobodu, jog jis užsiėmė savais reikalais. Teko Paulių perkelti iš pirmos klasės į ketvirtą. Bet ten prasidėjo problemos su bendraklasiais – juk jis buvo už visus jaunesnis.
15 metų Paulius pabaigė mokyklą ir įstojo į universitetą, 18 metų jau mokėsi doktorantūroje. Mokytis jam sekėsi lengvai, bet jaunuolis taip ir nesugebėjo prisitaikyti prie įprasto gyvenimo, susirasti draugų. Jis galiausiai atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.
Likimai įvairūs
Vaikų vunderkindų likimai susiklosto įvairiai. Vieniems išryškėja psichikos ligų požymiai, kiti, nesugebėję įsilieti į visuomenę, nusižudo, o kai kurie išvažiuoja mokytis ir dirbti į užsienį. Tačiau psichologai tvirtina, kad problemų turi jie visi. Ir dažniausiai jos susijusios su bendravimu ir asmeniniu gyvenimu.
Paprasti žmonės „genijų“ tiesiog nepriima, pernelyg jau stipriai jie skiriasi nuo kitų. Dažnai jie gyvena kažkokiame savo pasaulyje, neprisirišę prie buitinių daiktų. Vaikystėje juos erzina bendraamžiai, subrendę jie lieka vieniši. Kai kuriems pavyksta daugiau ar mažiau prisitaikyti prie realybės, bet tai reikalauja neįtikėtinų pastangų.
Kaip elgtis vunderkindo tėvams?
Specialistai tvirtina: visų pirma reikia ne tokiais vaikais žavėtis, o jiems padėti. Jeigu jūsų vaikas priklauso prie „ypač gabių“ – pabandykite jam surasti „nelaimės draugų“. Susipažinkite su šeimomis, kur auga panašūs vaikai.
Nereikia versti vaiko būti tokiu, kaip visi, versti draugauti su paprastais vaikais. Greičiausiai jam bus lengviau rasti bendrą kalbą su panašiais į save.
Pagal galimybes parodykite vaiką specialistams, pasikonsultuokite. Galbūt jie patars, kur jums kreiptis. Pabandykite rasti vaikui specialią mokyklą ar bent jau mokyti jį pagal specialią programą.
Vaikui vunderkindui nesistenkite sukurti šiltnamio sąlygų. Nuo ankstyvos vaikystės mokykite jį disciplinos. Jeigu jis užsiims tik tuo, kuo nori, ir tik tada, kada nori – tai padarys jį išsiblaškėliu.
Labai daug vaikystėje talentingų vaikų suaugę nebepritaiko savo sugebėjimų, nes jie tiesiog tingi dirbti. Tokį vaiką reikia nukreipti ir palaikyti, o ne jam įtaikauti. Pasistenkite kelti vaikui konkrečius tikslus ir mokykite jų siekti.
Taip pat siekite, kad jis užsiimtų sportu ir laikytųsi sveiko gyvenimo būdo. Esant dideliems intelektiniams krūviams, šitai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
