Psichologas: „Vaikus bausti privaloma ir gailėtis nereikia“

Kai vaikai neklauso ir elgiasi bjauriai, ar galima juos mušti – tokį klausimą dažnai girdi psichologas Tomas Lagūnavičius. Ką daryti su kaltės jausmu, kuris aplanko po to, kai tėvai panaudoja diržą? Kas yra fizinė bausmė ir kodėl tradicinis suvokimas apie bausmes gali sužaloti jūsų vaiko psichiką? Visi atsakymai – virtualioje „Psichologas pataria“ konsultacijoje.

Skandinavijoje labai populiaru vaikams suteikti neribotą laisvę, o ji ne visuomet būna komfortiška suaugusiems.<br>123rf nuotr.
Skandinavijoje labai populiaru vaikams suteikti neribotą laisvę, o ji ne visuomet būna komfortiška suaugusiems.<br>123rf nuotr.
T.Lagūnavičius.
T.Lagūnavičius.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

2015-09-01 15:37, atnaujinta 2017-10-18 00:36

Sovietų sąjungos vaikai buvo auklėjami griežtai. Vyresnės kartos skaitytojai turbūt prisimins tėvų grasinimus paimti diržą ir išperti kailį. Tuo metu toks auklėjimas buvo norma, bet su Lietuvos nepriklausomybe prasidėjo permainos: išgirdome, kad kai kuriose šalyse vaikai iš viso apie bausmes „tėvo diržu“ nieko nežino, sužinojome, kad yra šalių, kur bet koks vaiko elgesys yra toleruojamas, o jo laisvė – didžiausias prioritetas. Šiandien mūsų šalyje vis dar yra tėvų, kurie pasislėpę auklėja vaikus smūgiais, bet ar jie elgiasi teisingai?

„Prieš vaiką privaloma panaudoti fizinę jėgą, visų pirma dėl to, kad jis gali pats save sužaloti ir kartais jėgos panaudojimas būna vienintelis būdas jį apsaugoti. Tarp mušimo ir fizinės bausmės yra milžiniškas skirtumas. Lupti vaiką diržu ar kitaip mušti tikrai negalima. Aš suprantu, kad tėvai taip daro, nes nebežino, ko griebtis, kai užplūsta pyktis ir bejėgiškumo jausmas, bet mušant vaiką neperspėjus, kad ir nesmarkiai, jūs pažeminate jo asmenybę ir taip psichiškai jį traumuojate.

Tam, kad išvengtumėte tokių situacijų, jums reikia pirmiausia išnaudoti visus kitus derybų būdus. Ir tik tuo metu, kai jau nebelieka kitų variantų, o jūsų vaikas kelia isteriją parduotuvėje, stipriai jį apkabinkite ir kartokite: nurimk, aš tave myliu“, – dėstė psichologas T.Lagūnavičius.

Skandinavijoje labai populiaru vaikams suteikti neribotą laisvę, o ji ne visuomet būna komfortiška suaugusiems. Klykiantys, maistą drabstantys vaikai kai kuriose labai vakarietiškose šalyse yra norma, bet Lietuvoje tėvai, kurie savo rėkiantį vaiką toleruoja ir nieko nedaro, sulaukia smerkiančių žvilgsnių.

„Vaikas privalo žinoti savo ribas ir sakyti, kad jis mažas, todėl nieko nesupranta, būtų pati didžiausia klaida. Mažyliai puikiai moka manipuliuoti ir didžiausią meistrystę pradeda rodyti maždaug ketverių metų. Būtent tada reikia nustatyti taisykles, kurių privalėsite laikytis – tai bus jūsų gerų santykių su vaiku fundamentas, kurio niekas nesugriaus“, – teigė psichologas.

Pasak psichologo T.Lagūnavičiaus, jei mušate savo vaiką, niekada nevėlu sustoti ir pakeisti savo elgesį, jūsų vaikas tik pradės jus daugiau gerbti: „Kaltės jausmas visiškai niekam nereikalingas, situacijoje kalti būna abu. Svarbiausia – kiekvienam tėvui keistis į gerąją pusę, išmokti be mušimo susitarti su savo vaiku, ir jis tuomet taps geresniu ir protingesniu žmogumi“.

Kokios fizinės bausmės tinkamos, kaip jas pristatyti vaikui, kokios priemonės padės sudrausminti, sužinokite virtualioje konsultacijoje „Psichologas pataria“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.