Kartų teorija – kas tai?
J.Belte tvirtino, kad kartų teorijoje yra nemažai prieštaravimų, tačiau į ją įsigilinti bei pritaikyti kasdienybėje tikrai verta. „Ši teorija, kurią sukūrė amerikiečiai W.Straussas ir P.Grove, kalba apie apibendrinančius dalykus, kas yra būdinga tam tikroms kartoms.
Jie atliko daugybę tyrimų ir pagal tam tikras charakteristikas paaiškino, kad kas penkias kartas atsiranda tam tikri panašumai. Psichologai nepripažįsta kartų teorijų, nes tai nėra moksliška, o labiau paremta stebėjimais, praktiniais pavyzdžiais“, – sakė jis.
Lyginant kartas, pasak lektoriaus, labai svarbu atminti, jog negalima žmonių grupuoti pagal tam tikrus apibūdinimus. „Individualūs skirtumai tarp žmonių yra didžiuliai. Y kartos žmonės, gimę 1985-2005 metais, labai skiriasi nuo BB („Baby boomers“) kartos, kurių gimimo data siekia nuo 1943 iki 1965 metų“, – teigė J.Belte.
Labai dažna situacija, kai daugeliui didelių kompanijų ar įstaigų vadovauja BB kartos atstovai. Jiems ypač sunku bendrauti su maištaujančia X arba vėliau bręstančia ar net infantilia Y karta.
„Būna atvejų, kai vadovas nesugeba rasti bendros kalbos su šiuolaikinės kartos atstovais. Vadovas klausia, ką būsimas darbuotojas mano apie įmonę, į kurią ateina darbintis, o iš kandidato sulaukia atsakymo, kad pasidomės tik tuo atveju, kai bus priimtas į darbą.
Tokie nesutarimai dažnai gąsdina, vadovams reikia motyvuoto žmogaus, tačiau jei atėjęs kandidatas nežino atsakymo į pateiktą klausimą, dar nereiškia, kad jis bus prastas darbuotojas. BB kartos vadovas, nepriėmęs tokio asmens, gali būti, prarado labai gerą darbuotoją, todėl turėtų kitais būdais patikrinti būsimą darbuotoją“, – vaizdžiai pasakojo J.Belte.
Vertybės formuojasi vaikystėje
Dėl kokių priežasčių skiriasi minėtosios kartos? Lektorius įsitikinęs, kad didžiulę įtaką darė ekonominė situacija. „Žmogaus kaip asmenybės formavimuisi labai didelę įtaką turi ekonominė situacija bei reikšmingi įvykiai, tokie kaip revoliucija, pokaris, griūtys.
Tokie dalykai palieka pėdsakus žmogaus psichikoje, suformuoja tam tikras vertybes, nuostatas į pasaulį. Dar vienas niuansas, darantis įtaką žmonių formavimuisi – informacinės technologijos. Atsiradus kompiuteriams, skaitmeninėms technologijoms, žmonės įgavo kitokias vertybes, moralę, požiūrį į pasaulį ir save“, – aiškino latvis.
Lektorius teigia, kad daugelis žmogaus savybių formuojasi dar vaikystėje, kai veiksmas vyksta tas pats, o reakcijos į jį – skirtingos. „Įsivaizduokite, kad aš užminsiu trims žmonėms ant kojos.
Vienas nusisuks ir nesureaguos, kitas užriks, o trečias trenks man. Tai rodo, kad kiekvienas yra auklėtas skirtingai.
Vienam iš jų pasakyta, kad negalima elgtis iššaukiančiai ar kaprizingai, o kitam – kad reikia apsiginti ir pastovėti už save“, – sakė jis ir pridūrė, kad tiek auklėjimas, tiek ekonominė situacija, tiek gyvenamoji aplinka formuoja žmogų kaip asmenybę.
J.Belte įsitikinęs, kad dabartinė jaunoji karta gyvena be didelės motyvacijos ir tikslo siekimo.
„Kadaise buvo laikai, kai vaikai turėdavo užsitarnauti naują dviratį, jiems reikėdavo padėti tėvams, darbuotis kartu ar net sunkiai dirbti.
Tačiau dabar situacija yra pasikeitusi, mat tie tėvai, kurie sunkiai sulaukdavo minėtojo dviratuko, savo vaikams nori padovanoti jį be didelių pastangų.
Būtent dėl to ir panašių priežasčių daugeliui vaikų nuo pat vaikystės formuojasi mintis, kad jis viską gaus labai lengvai ir sėkmingai“, – sakė jis.
J.Belte prisiminė ir sau artimą asmenį, priskirdamas jį BB kartai.
„Tam žmogui dabar apie 70 metų. Nusprendėme su žmona jį nusivežti į Latviją prie jūros.
Jis perdavė kelioms dienoms visą savo milžinišką ūkį kaimynams bei artimiesiems ir ryžosi avantiūrai – išvykome keturioms dienoms į Jurmalą. Na, ir ką jūs galvojate – antrąją dieną jis jau svarstė, kad namo galėtų grįžti autobusu arba traukiniu, o trečiąją dieną sunerimo, kad kaip tik šiandien turi veršiuotis jo karvė ir jis privalo būti namie. Būtent tą dieną mes ir išvykome atgal į Lietuvą“, – juokėsi lektorius.
Kaip reikėtų reaguoti į tokį BB kartos elgesį? J.Belte šypsodamasis aiškino, kad tinkamiausia reakcija – visiškas pritarimas ir pripažinimas. „Linksėkite galvą, girkite jo ūkį, gyvenimo nuopelnus, sutikite su jo siūlymais. Vyresniems žmonėms labai svarbu išlaikyti autoritetą, todėl sulaukdamas daugybės gražių žodžių jis jausis pamalonintas“, – patarė jis.
Psichologiniai skiepai darbo vietoje
Pasak lektoriaus, Y kartai taip pat reikia labai daug palaikymo, jie jaučiasi svarbūs.
„Daugelis jaunų žmonių mano, kad vadovai turėtų džiaugtis dėl to, kad jie atėjo dirbti į tam tikrą darbovietę.
Bet kuriuo atveju jiems yra labai svarbi greita reakcija, jie nervinasi, jeigu nebūna pastebėti ar įvertinti. Lygiai taip pat ir socialiniai tinklai – jei per pusvalandį jie nesulaukia patiktukų prie įkeltos nuotraukos, jaunuoliai pradeda nerimauti, blogai dėl to jaustis“, – aiškino J.Belte.
Yra tam tikri vadinamieji psichologiniai skiepai, kuriais reikia, pasak lektoriaus, paskiepyti ateinančius dirbti. „Kai žmogus ateina į darbo pokalbį, būsimam darbdaviui vertėtų išvardyti visus būsimo darbo privalumus ir trūkumus. Reikia pasakyti, kad mokėsite labai gerą atlyginimą, tačiau ne patį geriausią rinkoje.
Atkreipkite dėmesį, kad kolektyve yra daug jaunų žmonių, tačiau kai kurie – tėvų ar senelių amžiaus. Vertėtų paklausti, ar tokie dalykai neatbaido. Tik išgirdęs išdėstytus niuansus, jis priims teisingą sprendimą.
Taip pat labai svarbu ir emocija – kandidatas negali iš darbo pokalbio išeiti su neigiamomis emocijomis, blogai nusiteikęs“, – įsitikinęs vyras.
Dar vienas svarbus niuansas – pirmoji darbo diena naujajame darbe. Kai naujas darbuotojas ateina į darbą, vadovas jį turėtų pristatyti visiems kolegoms.
„Negalima palikti naujo darbuotojo likimo valiai ir pasakyti, kad šis, esant neaiškumams, kreiptųsi į kolegas. Būtinai reikia kartu pasisveikinti su kolegomis, aprodyti darbo vietą, supažindinti su senbuviais.
Taip pat teigiamai veikia pristatant naują darbuotoją pagirti jį, kolegoms pasakyti, kad tai išsilavinęs, apsiskaitęs žmogus“, – patarė lektorius.
