Aš ir fotografas Domantas apsivilkome išnuomotus musulmoniškus rūbus ir su jais pasivaikščiojome įvairiose Vilniaus vietose. Tiesą pasakius, vilniečių reakcija į jauną musulmonų porą šiek tiek nustebino.
Persirengti ir išeiti į gatvę iš pradžių buvo baugoka, tačiau baimę pavyko šiek tiek išsisklaidyti, ėmus save raminti – juk mes nesinešame jokio įtartino lagaminėlio, kuprinės ar dar kokių daiktų, kurie galėtų sukelti įtarimą dėl, pavyzdžiui, galimų teroro aktų miesto viduryje.
Taigi, persirengę musulmonų drabužiais, niūrią rudens dieną pasivaikščiojome Savanorių prospekte, prie Halės turgavietės, Stoties rajone ir pačioje Vilniaus širdyje – Gedimino prospekte.
Jau pačiomis pirmosiomis eksperimento minutėmis prisistatė policijos pareigūnai. Liepę parodyti dokumentus, jie paaiškino, kad skiria ypatingą dėmesį žmonėms, kurie galėtų būti siejasi su Paryžiaus teroro aktais. Supratę, kad tai tik žurnalistinis eksperimentas, jie išvažiavo savais keliais.
Kaip ir tikėtasi, daugiausiai reakcijų, šnabždesių ir žvilgsnių sulaukėme Stoties rajone ir prie Halės turgavietės. Ten žmonės nenuleido akių, stebėjo, nuolat šnibždėjosi arba net šiek tiek traukėsi į šalį. Kiti ėmė telefonus, norėdami mus nufotografuoti, tačiau labiausiai įsiminė gerai nusiteikęs vidutinio amžiaus vyrukas, kuris drąsiai prie mūsų priėjo ir paprašė kartu nusifotografuoti.
Tuo tarpu Gedimino prospekte jautėmės visiškai laisvai. Čia nejautėme jokio dėmesio, niekas nesižvalgė, nesišnabždėjo, nepuolė fotografuoti – bent jau tiek, kiek matėme patys. Tiesa, po to, peržiūrėjusi kameros įrašus, pamačiau, kad reakcijų buvo nemažai – tik žmonės jas slėpė nuo mūsų.
Žmonės, kurie ėjo pro šalį, nevengė akių kontakto, bet susidarė įspūdis, kad jie nusiteikę draugiškai. Kai kurie net šypsojosi.
Eksperimento rezultatas? Reikia pripažinti, kad į musulmonus Vilniuje niekas neskuba žiūrėti lyg pro padidinamąjį stiklą, niekas jų nenori pačiupinėti, įžeisti ar užgauti. Man, būnant po burka, labiausiai norėjosi tiems, kurie į mus žiūrėjo šiokios tokios baimės kupinomis akimis, pasakyti, kad tai tik eksperimentas, ir tikrai nėra ko bijoti.
