Pirmą kartą ši optinė iliuzija pasirodė 1892 m. viename Vokietijos žurnale, bet vėliau 1899 m. ją ypač išpopuliarino psichologas Josephas Jastrowas. J.Jastrowas naudojo iliuziją įrodinėdamas, kad mes „matome“ ne tik akimis, bet ir smegenimis. Tyrimai atskleidė, kad kūrybiškesni žmonės gali kaitalioti triušį į antį ir atvirkščiai greičiau už kitus žmones.
Dalyviai, kurie labai lengvai „šokinėjo“ nuo vieno gyvūno prie kito, sugebėdavo vidutiniškai sugalvoti po penkis naujus kasdieninio daikto panaudojimo būdus. Tuo tarpu tie, kas nesugebėjo triušio pakeisti į antį (ar priešingai), sugalvodavo mažiau nei du naujus daiktų panaudojimo būdus.
Tai rodo, kad greitis, kuriuo jūs kaitaliojate atvaizdus tarpusavyje, atspindi, kiek jūs esate kūrybiški. Momentas, kuomet galvoje įvyksta virsmas tarp triušio ir anties, yra lyg mažas kūrybinės įžvalgos blyksnis. Tai įvyksta, kai jūs pastebite, jog į pasaulį galima pažiūrėti kitaip.
Ypač kūrybiški žmonės dažnai demonstruoja šį talentą surasdami egzistuojančio objekto naujus panaudojimo būdus arba atrasdami sąsajas tarp anksčiau nesusietų idėjų ar dalykų.
Tikrinant vaikus įvairiais metų laikais, rezultatai kinta.
Apie Velykas jie pirmą labiau pastebi triušį. Spalio mėnesį paprastai pirmiau pamatoma antis.
Socialiniuose tinkluose reakcijos – pačios įvairiausios, nuo nuostabos iki sumišimo. Triušio ir anties iliuzija iki šiol sulaukia šimtų komentarų ir tūkstančių patiktukų.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų vasario 15 dieną.
