Jei peikti, tik argumentuotai
Psichologas pripažino, kad pastaruoju metu mažėja žmonių, kurie neigiamai atsiliepia apie buvusius darbdavius, tačiau tokių vis dar atsiranda. „Paprastai žmonės, eidami į pokalbį dėl darbo arba pradėdami dirbti naujoje vietoje, jau žino, kad negalima neigiamai atsiliepti apie buvusį darbdavį arba tai daryti reikia korektiškai ir be emocijų.
Jei žmogus naujoje darbovietėje nuolat kalba, kad prieš tai buvusiame darbe jam viskas buvo tik blogai, tai rodo jo psichologinę charakteristiką.
Paprastai tai siejama su žema saviverte. Artimi žmonės šalia tokio žmogaus gali jaustis nuvertinti“, – dėstė J.Belte.
Jis pateikė pavyzdį, kaip dera atsiliepti apie buvusį darbdavį ir kaip šiukštu ne. Jei apie buvusį darbdavį bus sakoma, kad jis pats tikriausias asilas, o buvę kolegos – intrigantai, tai parodys, kad pats pasakotojas turi daugybę nuostatų ir galbūt perlenkia lazdą.
Kas kita kalbėti argumentuotai. Tai, pasak J.Belte, akivaizdžiai pagerina situaciją. Jei sakoma, kad buvęs darbdavys paliko blogą įspūdį dėl to, kad, pavyzdžiui, liepė vykti į komandiruotę, tačiau nesumokėjo žadėtų komandiruotpinigių, tai rodys, kad darbuotojas kalba argumentuotai ir gali pagrįsti savo žodžius.
Gal vertėtų darbovietę palikti neigiamas emocijas atidedant į šalį? „Visiškai teisingai, tačiau taip gali pasielgti tik brandūs žmonės. Tokie žino, kad trankytis durimis nėra geriausias variantas.
Noriu pabrėžti, kad kiekvienoje darbovietėje būtina kuo daugiau komunikuoti. Turi vykti dialogas, kad nekiltų nesusipratimų. Taip pat svarbią poziciją užima darbdavys – jis turi būti gerokai brandesnis už darbuotojus“, – paaiškino psichologas.
Kita vertus, jo teigimu, jokiu būdu negalima slėpti emocijų ir ką patyrei vienoje ar kitoje darbovietėje, tačiau mintis reikia dėstyti argumentuotai.
Tylėti – ne išeitis
Tad jei nemoki tinkamai reikšti nuomonės, geriau patylėti? „Nesakau, kad reikia tylėti. Tikrai ne išeitis susikaupusias emocijas laikyti savyje, tačiau jei jau nusprendei šnekėti, tai reikia daryti argumentuotai. Jei nepavyksta, to galima išmokti.
Mūsų visuomenėje dažnai pasitaiko „specialistų“, kurie per gerai save vertina.
Kiekvienas žmogus turi pasverti, ar galima viešinti vienokius ar kitokius dalykus, tik tada, kai apsvarsto, ar pats viską padarė tinkamai.
Žmonės pamiršta pažiūrėti į save. Mūsų visuomenės bėda nesikeičia – esame linkę kaltinti ir žeminti kitus, o ne save. Noriu tikėti, kad visuomenė bręsta“, – sakė jis.