Pamazgos ant buvusių darbdavių: ką tai pasako apie darbuotoją?

Dažnam iš mūsų buvusi darbovietė dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali kelti ne itin gerų emocijų. Juk, šiaip ar taip, iš jos išėjome. Tačiau, jei išėję iš darbo pulsite juodinti savo buvusių darbdavių ir kolegų, situacija gali atsisukti prieš jus pačius. Tik itin neįžvalgios moters savimeilę gali paglostyti vyro pilamas purvas ant buvusiųjų. Toks elgesys daugiau pasako ne apie buvusiąsias, o apie jį patį. Psichologas Juris Belte įsitikinęs, kad taip elgiasi itin žemos savivertės žmonės.

Kiekvienoje darbovietėje būtina kuo daugiau komunikuoti.<br>123rf.com
Kiekvienoje darbovietėje būtina kuo daugiau komunikuoti.<br>123rf.com
Juris Belte.<br>D.Umbraso nuotr.
Juris Belte.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 3, 2016, 2:56 PM, atnaujinta Jun 5, 2017, 4:40 PM

Jei peikti, tik argumentuotai

Psichologas pripažino, kad pastaruoju metu mažėja žmonių, kurie neigiamai atsiliepia apie buvusius darbdavius, tačiau tokių vis dar atsiranda. „Paprastai žmonės, eidami į pokalbį dėl darbo arba pradėdami dirbti naujoje vietoje, jau žino, kad negalima neigiamai atsiliepti apie buvusį darbdavį arba tai daryti reikia korektiškai ir be emocijų.

Jei žmogus naujoje darbovietėje nuolat kalba, kad prieš tai buvusiame darbe jam viskas buvo tik blogai, tai rodo jo psichologinę charakteristiką.

Paprastai tai siejama su žema saviverte. Artimi žmonės šalia tokio žmogaus gali jaustis nuvertinti“, – dėstė J.Belte.

Jis pateikė pavyzdį, kaip dera atsiliepti apie buvusį darbdavį ir kaip šiukštu ne. Jei apie buvusį darbdavį bus sakoma, kad jis pats tikriausias asilas, o buvę kolegos – intrigantai, tai parodys, kad pats pasakotojas turi daugybę nuostatų ir galbūt perlenkia lazdą.

Kas kita kalbėti argumentuotai. Tai, pasak J.Belte, akivaizdžiai pagerina situaciją. Jei sakoma, kad buvęs darbdavys paliko blogą įspūdį dėl to, kad, pavyzdžiui, liepė vykti į komandiruotę, tačiau nesumokėjo žadėtų komandiruotpinigių, tai rodys, kad darbuotojas kalba argumentuotai ir gali pagrįsti savo žodžius.

Gal vertėtų darbovietę palikti neigiamas emocijas atidedant į šalį? „Visiškai teisingai, tačiau taip gali pasielgti tik brandūs žmonės. Tokie žino, kad trankytis durimis nėra geriausias variantas.

Noriu pabrėžti, kad kiekvienoje darbovietėje būtina kuo daugiau komunikuoti. Turi vykti dialogas, kad nekiltų nesusipratimų. Taip pat svarbią poziciją užima darbdavys – jis turi būti gerokai brandesnis už darbuotojus“, – paaiškino psichologas.

Kita vertus, jo teigimu,  jokiu būdu negalima slėpti emocijų ir ką patyrei vienoje ar kitoje darbovietėje, tačiau  mintis reikia dėstyti argumentuotai.

Tylėti – ne išeitis

Tad jei nemoki tinkamai reikšti nuomonės, geriau patylėti? „Nesakau, kad reikia tylėti. Tikrai ne išeitis susikaupusias emocijas laikyti savyje, tačiau jei jau nusprendei šnekėti, tai reikia daryti argumentuotai. Jei nepavyksta, to galima išmokti.

Mūsų visuomenėje dažnai pasitaiko „specialistų“, kurie per gerai save vertina.

Kiekvienas žmogus turi pasverti, ar galima viešinti vienokius ar kitokius dalykus, tik tada, kai apsvarsto, ar pats viską padarė tinkamai.

Žmonės pamiršta pažiūrėti į save. Mūsų visuomenės bėda nesikeičia – esame linkę kaltinti ir žeminti kitus, o ne save. Noriu tikėti, kad visuomenė bręsta“, – sakė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?