Aš pasimetusi. Nežinau, kaip tvarkytis savo gyvenimą. Laikau save nevykėle. Nei vaikų, nei šeimos. Nemoku elgtis su vyrais, jokių santykių užmegzt negaliu. Arba jie mane palieka, arba aš juos. Užeina man noras ir nutraukti savo gyvenimą. Atrodo, kad gyvenime jau nieko nemoku“, – parašė lrytas.lt skaitytoja Kristijana.
Jai atsako žurnalistė Daiva Žeimytė:
„Labas Kristijana, net sunku skaityti tavo laišką – tiek jame nevilties ir skausmo. Bet, patikėk manimi, tai tik vienas gyvenimo etapas. Gyvenimas kaip zebras – juodas-baltas-juodas-baltas. Bet visi gyvenimo etapai laikini. Net neabejoju, kad tavo dabartinė situacija laikina. O po šių sunkumų būsi tik stipresnė. Iš asmeninės patirties sakau – palaidojau visą savo šeimą, ir štai, aš gyva ir labai energinga. Nepalūžusi, neprasigėrusi, nenuėjusi šunkeliais. Vadinasi, viskas įmanoma, tereikia save suimti į rankas.
Mieloji Kristijana, sakai, kad sergi depresija. Ar vaikštai pas specialistus? Jeigu tai depresija, o ne nusivylimas esama situacija, skausmingi išgyvenimai, kurių pasekmės labai panašios į depresijos požymius, būtinai turi nueiti pas gydytoją. Būtinai. Labai gerai žinau, kas yra depresija, pati ja sirgau – tai labai baisi būsena, kurią būtinai reikia laiku sustabdyti. Tik neleisk sau nugrimzti į liūdesį ir apatiją. Tu rūpi ne vienam žmogui, aš net neabejoju. Tu labai rūpi man. Ir man labai baisu, kai tu kalbi apie savižudybę. Nes tai ne išeitis. Tai sprukimas į krūmus, bandymas pabėgti nuo savęs. O kas iš to? Gyvenimas yra toks gražus, toks spalvingas, aš noriu pajausti visas gyvenimo spalvas, gyventi pilnais plaučiais. O tu, Kristijana? Juk tau prieš akis tiek įvykių, tiek malonių dalykų, kodėl užkirsti jiems kelią.
Rašai, kad nemoki užmegzti santykių su vyrais. Iš aš kartais nemoku. Ir aš be šeimos ir vaikų. Ar aš dėl to blogesnė? Žinau, kad turėsiu ir šeimą, ir vaikų, ir visiškai negraužiu savęs dėl to, kaip yra dabar. O jeigu kas ką sako, siunčiu visus į visas keturias puses. Čia mano gyvenimas, ir aš jį gyvenu, kaip moku geriausiai.
Esu įsitikinusi, kad nesutikai dar savo žmogaus, jeigu nuolat įvyksta skyrybos. Dievas yra labai išmintingas, jis mus apsaugo nuo tų žmonių, kurių mūsų gyvenime nereikia. Ir tavo žmogus neabejotinai ateis, tik būk kantri. Viskas savu laiku.
Net neabejoju, kad esi šauni, gera ir graži moteris, nes tokios, kaip tu, kitos nėra. Nepamiršk to, Kristijana.
Su nuoširdžiausiais linkėjimais ir padrąsinimais, Daiva Žeimytė.“
Sigitas Mecelica, buvęs Vilniaus policijos vadovas:
„Konkrečiai atsakyti nežinant visos įvykių eigos yra sudėtinga. Jei buvo panaudotas smurtas, reikėtu kreiptis į policiją, bet šiuo atveju, kaip suprantu, yra praėję laiko.
Dėl atleidimo iš darbo – reikėtų konkretesnės informacijos. Dar klausimas – ar konfliktas su tėvu vienkartinis, ar tai sisteminis reiškinys. Jei mergina vilnietė – galima susitikti ir pakalbėti, jei gyvena kitur – gal galimas telefoninis ar skype pokalbis.
Jei kreipėsi į policiją ir nebuvo tinkamai sureaguota – galima tokius veiksmus apskųsti arba pasidomėti tiesiogiai. Jei asmuo patiria fizinį smurtą, jo veiksmai turi būti labai operatyvūs, ypač nustatant sužalojimų sunkumą.
Dar yra galimybė nukentėjusiajai kreiptis į moterų krizių centrus , kurie įpareigoti atlikti specializuotų pagalbos centru funkcijas. Jiems priskirtas teritorijas galima rasti socmin.lt tinklalapyje.“
***
Baisūs dalykai neretai vyksta pačioje artimiausioje aplinkoje. Apie tai linkę nutylėti ne tik liudininkai, bet ir pačios aukos. Patiriate fizinį ar psichologinį smurtą? Esate tokio smurto liudininkai? Netylėkite. Klauskite, prašykite pagalbos, dalinkitės savo patirtimi.
Savo klausimą įrašykite į skydelį, kurį rasite po šiuo straipsniu – atsakymą jūsų nurodytu el. paštu pateiks projekte „Nebijok kalbėti“ dalyvaujantys specialistai arba projekto ambasadorė, žurnalistė Daiva Žeimytė. Anonimiškumą garantuojame.
Specializuotų pagalbos centrų įvairiuose Lietuvos miestuose kontaktai.
