Kaip elgiasi žmonės, atsidūrę nepatogioje situacijoje? Kokius gestus ir žodžių junginius vartoja išgirdę nemalonius klausimus?
Ar žmogaus elgesys ir laikysena skiriasi priklausomai nuo to, ar jis kaltas, ar ne? Eligijaus Masiulio įvaizdį laidoje ištyrinėjo psichologas Juris Belte.
Stresas jau likęs už nugaros
Jis tvirtino tikįs tuo, ką kalbėjo E.Masiulis, ir žinąs, kad jo kalboje – nemažai tiesos. Tiesa, dėmesį jis atkreipė į tai, kad kiekvienas žmogus teisybę pateikia taip, kad jam pačiam būtų naudinga.
Pasak jo, teisybę, kaip iš tiesų buvo dėl pinigų paėmimo, turi aiškintis teisėsaugos atstovai, tačiau įvertinęs jo elgesį ir laikyseną TV laidoje pabrėžė, kad E.Masiulis elgėsi itin ramiai. Ką tai sako apie įtariamąjį?
„Žmogus jaučiasi ramus tada, kai patirtas stresas lieka už nugaros. Praėjo daugiau nei keli mėnesiai po skandalo, todėl normalu, kad jis dabar kalba itin ramiai, nesipainiodamas.
Taip pat galima galvoti, kad jis labai gerai pasiruošęs pokalbiui, – tai irgi privalumas. Tiesa, kyla natūralus klausimas – kodėl savo versijos jis nepateikė po kelių savaičių ir ko taip ilgai laukė?
Reikia pastebėti, kad laikas šiuo atveju nėra pats geriausias E.Masiulio sąjungininkas. Per tiek laiko buvo galima sugalvoti labai gerą gynybos versiją“, – sakė jis.
Detalizavimas atspindi melą
Ar yra tam tikrų gestų arba niuansų sakinių struktūrose, kurie leistų suprasti, kad žmogus meluoja? J.Belte įsitikinęs, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip žmogus pateikia tam tikrą informaciją.
Jei jis staiga ima detalizuoti, tam tikrus faktus aiškinti smulkiomis ir nereikšmingomis detalėmis, tikėtina, kad jis tikrai meluoja.
Gestus reikėtų stebėti viso pokalbio metu ir aiškintis, kada jie kinta. Jei atsiranda naujų judesių, o žvilgsnis ima kisti, galima galvoti, kad pasakyti žodžiai – melas.
Nustebino viena maniera
Ne vieną kartą iš E.Masiulio lūpų pasigirsdavo frazė: „Pasakysiu dar daugiau.“ Ar į ją vertėtų atkreipti dėmesį? Ar tai niekuo iš kitų neišsiskiriantis žodžių junginys, ar noras prieš visuomenę būti itin atviram?
„Man tai nėra labai priimtina. Jei esi atviras, būk toks iki galo. Mes visi puikiai žinome, kad politikai moka kalbėti itin abstrakčiai. Jie sugeba net ir pačius konkrečiausius klausimus paversti abstrakčiais atsakymais.
Gana dažnai politikai mėgsta vengti atsakymų į tiesioginius klausimus. Jie puikiai moka tai daryti ir aš tai traktuočiau kaip pabėgimą nuo tiesioginio klausimo.
Jei žmogus tiesiog nori pabaigti pradėtą mintį, jis taip ir turėtų pasakyti žurnalistui – antraip tai gali būti interpretuojama kaip nenoras atsakyti į nemalonų klausimą“, – įsitikinęs pašnekovas.
