Taškai išdėstyti horizontaliai po keturis viršutinėje, vidutinėje ir apatinėje eilėse, bet bėda ta, kad praktiškai neįmanoma jų visų pamatyti vienu metu.
Kai žiūrovo akys užfiksuoja kurį nors tašką, tampa matomi ir kiti tos eilės taškai, bet visi likusieji paslaptingai pradingsta.
Interneto erdvėje pasidalintas piešinys sulaukė milijonų peržiūrų ir šimtų komentarų – dauguma žmonių liko labai sutrikę.
Sumaištį internete sukėlęs paveikslėlis panašus į E. Lingelbacho sukurtą „Blyksintį tinklelį“ (1994). Blyksėjimo iliuzija priklauso nuo žiūrėjimo atstumo.
Pastarasis tinklelis laikomas Ludimaro Hermanno 1870-aisiais atrastos optinės iliuzijos versija.
