Gražuolė Cara Delevingne – apie juodžiausią savo gyvenimo laiką

Viena garsiausių šių laikų manekenių, jaunosios kartos numylėtinė Cara Delevingne (24 m.) išdrįso prisipažinti kentėjusi nuo nuolatinės depresijos. Būdama 16-os ji nebegalėjo lankyti mokyklos, nes ją kamavo autoagresvyvaus elgesio – savižalos – protrūkiai. Dabar britė tikina, kad tik ėmusi apie tai garsiai kalbėti, ji suvokė, kaip nugalėti ligą.

Su depresija kovoja ir visų pamėgta podiumo dievaitė britė C.Delevingne.<br>ViDA Press nuotr.
Su depresija kovoja ir visų pamėgta podiumo dievaitė britė C.Delevingne.<br>ViDA Press nuotr.
Su depresija kovoja ir visų pamėgta podiumo dievaitė britė C.Delevingne.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Su depresija kovoja ir visų pamėgta podiumo dievaitė britė C.Delevingne.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Oct 14, 2016, 12:30 PM, atnaujinta May 10, 2017, 10:06 PM

Vieša išpažintis Carai padeda gyti. Nors podiumo dievaitė iki šiol kenčia nuo depresyvių fazių ir kartais dar vartoja stiprius medikamentus, ji išmoko kovoti su liga.

„Nors suvokiau, kiek daug man teko laimės ir esu privilegijuota, vis tiek nebenorėjau gyventi. Jaučiau kaltę ir neapykantą sau“, – pasakojo supermodelis Didžiosios Britanijos leidiniui „Esquire“.

Su tuo, kas buvo atsitikę C.Delevingne, yra susidūrę daugelis.

Nuo depresijos visame pasaulyje kenčia apie 350 milijonų žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų kino žvaigždė, sportininkas, bankininkas, verslininkas ar vaikus auginanti motina, – ši liga gali paliesti kiekvieną.

Depresija bent kartą gyvenime suserga kas penktas žmogus“, – teigia Leipcigo (Vokietija) psichiatrijos ir psichoterapijos universitetinės klinikos direktorius, profesorius Ulrichas Hegerlis.

Gili dvasinė duobė – pagrindinė priežastis, dėl kurios 10 tūkstančių Vokietijos gyventojų kasmet savo noru pasitraukia iš gyvenimo.

„Beveik visiems nuo sunkių depresijų kenčiantiems pacientams būdingos mintys apie savižudybę“, – sakė U.Hegerlis. Pastaruoju metu atliekama daug tyrimų gydant medikamentais, išbandomos terapijos.

Terminas „depresija“ kilęs iš lotyniško žodžio „depressus“ ir reiškia „prislėgtas“. Iš tikrųjų sergantį slegia liūdesys, širdgėla.

Tai, kaip mano daugelis mokslininkų, lemia sutrikusi galvos smegenų medžiagų apykaita. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais tam tikrose galvos smegenų srityse trūksta daugelio cheminių medžiagų, pirmiausia serotonino, noradrenalino ir dopamino, kurių išsiskyrimas lemia gerą nuotaiką, palaiko energiją.

Profesorius U.Hegerlis nurodė įvairias depresijos priežastis: „Skaudus įvykis, svarbaus, brangaus žmogaus netektis, gyvenimo aplinkybių pokyčiai.“

Hormonų svyravimai, kurie būdingi menopauzės laikotarpiui, gali sutrikdyti bet kurios moters dvasinę pusiausvyrą.

Tačiau vien bloga nuotaika nėra psichikos ligos požymis. Pagrindinis depresijos požymis – prislėgta nuotaika ir vangumas.

Jei neįmanoma susikaupti, galvoje kaupiasi niūrios mintys, o bemiegės naktys tampa nuolatine būsena – kūnui ir sielai reikia profesionalios pagalbos.

„Daugelis sergančiųjų kaltina save, liūdesį vertina kaip savo nesugebėjimą įveikti problemų ir dėl to nesikreipia į gydytoją“, – aiškino U.Hegerlis.

Nor visuomenė vis atviriau kalba depresijos tema, daugelis žmonių vis dar gėdijasi kalbėti apie šią ligą baimindamiesi, kad bus atstumti.

Bet ši liga pagydoma, kaip diabetas ar aukštas kraujospūdis. Esant lengvesnės depresijos formoms, teigiamą poveikį daro, pavyzdžiui, jonažolės. Tai įrodė daugybė studijų.

Sergant vidutinio sunkumo ir itin sunkiomis depresijos formomis, taikomas medikamentų ir psichoterapijos derinys. Bet tuo naudojasi nedaug sergančiųjų.

U.Hegerlis žino apklausų šia tema rezultatus. Pavyzdžiui, 80 procentų vokiečių mano, kad dėl antidepresantų gali atsirasti liguistas potraukis prie jų.

„Bet tai neatitinka tiesos. Yra didelis antidepresantų pasirinkimas ir dažniausiai randamas tas, kuris individualiai tinka pacientui“, – tikino profesorius.

Kaip ir taikant vėžio terapiją, gydant depresiją gali būti pasitelkiamas genų testas. Bendrovė „HMNC Brain Health“ sukūrė ABCB1 laboratorinį testą, kuris sutaupo pacientų laiką išbandant antidepresantus.

„Pasitelkus genų testą, galima nust=tyti, ar medikamentas turės poveikį pacientui“, – sakė profesorius Florianas Holsboeris.

Vokietijoje šį testą jau gali paskirti šeimos gydytojas ar depresijų terapijos specialistas.

Natūrali gydomoji priemonė yra šviesos terapija. Pacientui taikoma dirbtinės šviesos terapija – iki 10 tūkstančių liuksų (liuksas – apšvietos matavimo vienetas. – Red.) maksimaliai 60 minučių. Didžiausias kambario apšvietimas yra 300–500 liuksų.

Šis gydymo būdas tamsiuoju metų laiku sumažina melotonino gamybą. Šis miego hormonas daro žmogų pavargusį ir sutrikdo dienos bei nakties ritmą.

„Užklupus žiemos depresijai, šviesos terapija daro teigiamą poveikį. Ji padeda sergant depresija, kai žmogus turi polinkį į mieguistumą ir padidėjusį apetitą. Aš patariu pacientams naudotis dienos šviesa ir vaikščioti gryname ore“, – sakė psichiatrijos specialistas F.Holsboeris.

Tiubingeno (Vokietija) universiteto studija apie sporto ir depresijos ryšį atskleidė, kad 30 minučių važiavimas dviračiu ar pasivaikščiojimas gryname ore padidina endorfino išsiskyrimą ir pagerina nuotaiką.

Supermodelis C.Delevigne dabar jaučiasi laiminga.

Jos energijos šaltiniai – darbas ir meilė draugei, atlikėjai St.Vincent, žinojimas, kad tamsios dienos vėl gali ją aplenkti.

Parengė Ona Kacėnaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.