Jis pasakojo, kad dėl psichologinio smurto bylos keliamos retai, tačiau šį smurtą dažnai lydi fizinis ar ekonominis. Todėl dažniau teismuose sprendžiamos problemos tų šeimų, kuriose jau smurtaujama fiziškai.
„Kartais problema būna taip toli pažengusi, kad vienam iš sutuoktinių jau būna draudžiama artintis prie namų. Pas mus priimta kentėti tyliai ir niekam nesakyti, kas blogo dedasi namuose.
Dažnai smurtą žmonės slepia nuo aplinkinių, nes dar tikisi išsaugoti šeimą. Todėl apie tai kalbama retai“, – pasakojo advokatas.
Kita problema – įrodymų trūkumas. Šeimose konfliktai užsiplieskia, kai šalia nėra pašalinių žmonių – liudininkų.
O jei tokių ir pasitaiko, tai tie „pašaliniai žmonės“ būna vieno ar kito sutuoktinio artimieji, kurie teisme būna šališki.
Todėl svarbu patiriant smurtą, kviesti į pagalbą liudininkų – kaimynų ar pareigūnų.
Advokatas siūlė nedelsti – pagalbos ieškoti iškart. Patiriant smurtą, kviesti vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją. Jei situacija dar nėra įsisiūbavusi ir sutuoktiniai dar sutaria, jis siūlė porai kreiptis į psichologą.
Anot teisininko, trečdalis psichologinio smurto atvejų pasireiškia iš moterų pusės, likusi – iš vyrų: „Jie nori dominuoti, jaučiasi kaip valdovai.“
Tyli, grasina, terorizuoja
V.Molis dalyvauja daugybėje skyrybų bylų. Dažniausiai tokiose bylose kalbama apie psichologinį smurtą. Teisininkas atkreipė dėmesį į kelis psichologinio smurto būdus.
1. Psichologinis smurtas gali pasireikšti tylėjimu.
„Psichologiniu požiūriu vieni yra stipresni, kiti silpnesni. Vienas nori pakalbėti, o kitas nekalba. Jei viena pusė tyli, jau prasideda problemos“, – sakė V.Molis.
2. Liguistas pavydas, persekiojimas taip pat yra psichologinis smurtas.
3. Kartais spaudimą sutuoktiniams kita pusė daro per vaikus, grasina, kad neleis matyti vaiko.
„Jei žmona taip grasina, vyras gali kreiptis į institucijas“, – aiškino teisininkas.
Bet kokie kiti grasinimai ir bauginimai irgi laikomi psichologiniu smurtu.
4. Kartais sutuoktiniai smurtauja, remdamiesi ekonominiais koziriais. Jie grasina, kad išmes sutuoktinį iš namų, atims automobilį, drabužius.
Tai – ekonominis spaudimas, kuris virsta ekonominiu smurtu ir gali pasireikšti net namų spynų pakeitimu ar išdeklaravimu iš buto.
5. Psichologiškai dažnai smurtauja ne tik sutuoktiniai, bet ir jų tėvai – uošviai. Ypač, jei šeimos gyvena tėvų namuose ir jie aktyviai įsitraukia, stodami į savo dukros ar sūnaus pusę.
6. Dažnas atvejis, kai sutuoktiniai pasitelkia patyčias, nuolatinį ujimą.
Advokatas pastebėjo, kad konfliktas šeimoje dažniausiai kyla dėl girtuokliavimo, narkotikų, negydomų psichikos ligų. Krizes paskatina neištikimybės, ekonominiai nepritekliai.
Meluoja apie smurtą
V.Molis atkreipė dėmesį, kad kartais skyrybų bylose žmonės piktnaudžiauja psichologinio smurto sąvoka ir policijos pagalba.
„Jei skambinama į policiją ir sakoma, kad šeimoje psichologiškai smurtaujama, pareigūnai klausia, ar vyksta skyrybų byla.
Jei tokia vyksta, jie kartais net padeda ragelį – nenori kištis. Mat teismo praktika tokia, jog kuo daugiau pareiškimų bus vienos ar kitos pusės atžvilgiu, tuo kita pusė turės daugiau įrodymų, jog yra teisi“, – sakė advokatas.
Kartais, kai vyrai skriaudžia moteris, jie meluoja, kad moteris prieš juos psichologiškai smurtavo ir taip juos išprovokavo. Tačiau šiam blefui dažnai pristinga įrodymų.
„Tai dažniausiai yra gynyba. Jei moteris pateikia įrodymus, kad ne kartą į namus kviesta policija, atliktos apžiūros, kurios parodo, kad moters kūnas buvo sužalotas, jei liudytojai – kaimynai, vaikai – paliudija, tuomet vyrui nepavyksta ginčo laimėti“, – aiškino V.Molis.
Patarė įrašinėti pokalbius
Advokatas pabrėžė, kad psichologinio smurto atveju būtina įrašinėti pokalbius, kurie vėliau įrodytų tokį smurtą buvus.
„Teismas daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, policijai pateiktais pareiškimais, apžiūroms.
Bet ir SMS žinutės, elektroniniai laiškai su grasinimais, garso įrašai – visa tai gali tapti įrodymais bylose dėl psichologinio smurto“, – tikino teisininkas.
Jei nukentėjusysis prašo, o teismas sutinka, liudininkais gali būti kviečiamas ir psichologas. Ypač, jei pas specialistą konsultavosi abu sutuoktiniai.
„Įrodymais gali tapti net ir skambučiai, kuriuos įrašė telefoninę psichologinę pagalbą teikiančios organizacijos. Įrašai – tai vienas iš įrodymo būdų“, – aiškino V.Molis.
Kartais apie psichologinį smurtą kviečiami liudyti vaikai. Likę vieni su teisėju, vaikai papasakoja apie šeimoje tvyrojusią atmosferą, kaip tėvas ar motina keiksnoja kitą, negražiai vienas ant kito kalba, rėkia, stumdosi ar dar blogiau.
„Vaikai dažniausiai būna atviri, nemeluoja“, – sakė advokatas.
Gali būti skiriamos ir medikų ekspertizės. „Kartais yra ryšys tarp psichologinio smurto ir psichikos ligos. Tarkime, vyras liguistai įtarinėja žmoną, kad ji turi meilužį. Dažnai pasirodo, kad pats vyras yra neištikimas ir sprendžia pagal save“, – dėstė teisininkas.
Iki 4 metų kalėjime
Bausmės už psichologinį smurtą priklauso nuo jo pobūdžio.
Jei yra grasinama nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, terorizuojama, bausmė gali būti laisvės apribojimas, bauda, viešieji darbai ar laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Sunkiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 4 metų – skiriama, kai smurtautojas grasina padegti, susprogdinti ar sistemingai baugina naudodamas psichinę prievartą.
Anot advokato, psichologinis smurtas pažeistą žmogų gali privesti ir prie savižudybės: „Asmeniškai tokių atvejų neturėjau, bet dar sovietmečiu buvo kelios bylos. Kai žmogus nuolat ujamas, kankinamas, jam grasinama, jis netenka gyvenimo prasmės.“
***
Esate patyrę smurtą artimoje aplinkoje, o gal ir šiuo metu jį kenčiate? Gal tai vyksta šalia jūsų, bet nežinote, kaip reaguoti? Netylėkite. Parašykite apie tai, kas vyksta, į „Nebijok kalbėti“ skydelį apačioje. Anonimiškumą garantuojame.
