Už sienos kaimynai smurtauja: ką galite padaryti jūs?

Grumtynės, aimanos, riksmai, ašaros. Ar esate bent kartą girdėję tokius garsus, sklindančius iš kaimynų buto?

Jei žmogus žino, kad kaimynystėje esančiai moteriai kilo pavojus, jis negali likti abejingas.<br>123rf nuotr.
Jei žmogus žino, kad kaimynystėje esančiai moteriai kilo pavojus, jis negali likti abejingas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 25, 2016, 11:26 AM, atnaujinta May 10, 2017, 6:06 AM

Kaip elgtis, jei įtari, jog kaimynystėje gyvenantys žmonės smurtauja ir kokius žingsnius atlikti, kad padėtumėte smurto aukai ir nepakenktumėte pats sau? Juk pasibeldus į kaimynų duris, tikėtina, susidursi su agresyviu ir piktu smurtautoju, nuo kurio ir pats gali nukentėti.

Didžiausia klaida – abejingumas

Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis tvirtino, kad didmiesčių gyventojai nelieka abejingi ir tik išgirdę įtartiną triukšmą, skambina pareigūnams. Jam antrino ir Vilniaus moterų krizių centro vyriausioji socialinė darbuotoja Liudvika Urbanavičienė. Pasak specialistės, didžiuosiuose miestuose žmonės retai kada lieka abejingi. Paprastai jie nieko nelaukdami, vos išgirdę įtartinus garsus, kreipiasi į pareigūnus.

„Jeigu būdami savo namuose girdite neaiškios kilmės triukšmą ir jums kyla įtarimas, kad greta esančiuose namuose – smurto atvejis, reikėtų nieko nelaukiant kuo skubiau skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Pareigūnams reikia išsakyti savo nuogąstavimus ir baimę dėl tragedijos, kuri bet kada gali įvykti.

Jei žmogus žino, kad kaimynystėje esančiai moteriai kilo pavojus, jis negali likti abejingas. Vargu, ar pilietis gerai jausis, jeigu nepraneš pareigūnams apie, pavyzdžiui, netrukus įvyksiančią tragediją“, – aiškino socialinė darbuotoja L.Urbanavičienė.

Užkalbinkite smurto auką

Vis dėlto, ar visais atvejais, vos išgirdus triukšmą, reikėtų kviesti pareigūnus? Gal pakanka pačiam pabelsti į kaimynų duris ir pasiteirauti, ar viskas gerai?

Pasak specialistės, taip elgtis tikrai galima. Tikėtina, kad toks poelgis išgelbės nuo smurto kenčiantį žmogų.

„Svarbiausia – nelikti abejingam ir visais įmanomais būdais stengtis padėti“, – kartojo socialinė darbuotoja.

Gyvenantiems kaimynystėje vertėtų kuo daugiau bendrauti su kaimynais, kartais ne tik pasisveikinti, bet ir užkalbinti. Ypač tai patariama daryti tada, jei įtariate, jog prieš tą moterį galėjo būti pakelta ranka.

„Tai, kad jūs užkalbinsite, kaip įtariate, smurto auką, suteiks jai daugiau pasitikėjimo. Net sutikus laiptinėje tokį žmogų tikrai verta su juo pasikalbėti, pastiprinti jį savo kalbomis ir motyvuoti“, – aiškino L.Urbanavičienė.

Reaguoja ne tik kaimynai, bet ir darbdaviai

Socialinė darbuotoja papasakojo realų atvejį, kada į Vilniaus moterų krizių centrą smurtą patyrusią moterį atvežė darbdavys, kuris pastebėjo savo darbuotoją su kraujosrūvomis ant veido. Toks įvykis tik patvirtina, kad neabejingi turi būti ne tik kaimynai, bet ir greta esantys aplinkiniai žmonės.

„Džiugu, kad tiek institucijos, tiek darbovietės, tiek kaimynai tampa vis labiau bendruomeniški“, – džiaugėsi socialinė darbuotoja.

Su tuo sutinka ir R. Matonis, kuris patvirtino, jog skambučiai dėl įtariamo smurto kaimynystėje – vieni dažniausi, kurių sulaukia bendrojo pagalbos centro darbuotojai.

Lietuvoje pernai gauta 38 510 pranešimų dėl galimo smurto, pradėta daugiau kaip 10 700 ikiteisminių tyrimų.

Jei už durų girdisi smūgiai, riksmai, pagalbos šauksmas, visų pirma reiktų kuo skubiau skambinti į policiją.

Laukiant pareigūnų, galima pasikviesti kelis kaimynus ir bandyti užeiti į butą, ar bent jau paskambinti ir pasakyti, kad iškviesta policija. Dar geriau paskambinti telefonu, jei yra žinomas smurtaujančio kaimyno telefono numeris.

Provinciją gelbsti specializuoti centrai

Kiek kitokia situacija – provincijoje, kur daug moterų kasdien patiria smurtą, tačiau nesistengia nuo jo pabėgti, nes baiminasi netekti vyro, ant kurio pečių gula ūkio ar kiti būtini darbai.

Paprastai į mažesnius miestelius ar kaimus policija kviečiama tam, kad užgesintų momentinį gaisrą, suteikiama vienkartinė pagalba, nes kone visais atvejais ikiteisminiai tyrimai nutraukiami dėl susitaikymo.

Socialinė darbuotoja pastebi, kad moterims, gyvenančioms provincijoje, būtinas bendravimas su savo srities specialistais. „Nors dauguma moterų nesiryžta drastiškiems pokyčiams, vis dėlto kiekviena, kuriai buvo pasiūlyta užsukti į specializuotus pagalbos centrus, jautėsi dėkinga.

Po 2011 metais priimto įstatymo dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai privalo reaguoti kiekvienu atveju, o specializuotose centruose jau penkerius metus teikiama ne laikina pagalba, tačiau ilgalaikė – bendraujama su nukentėjusiąja, motyvuojama nenutraukti ikiteisminio tyrimo ir teikiama reikalingiausia pagalba.

Apmaudu dėl vieno – daugybė moterų, ypač vyresnio amžiaus, į smurtą reaguoja kaip į gyvenimo dalį, savotišką kasdienybę“, – pastebėjo krizių centre dirbanti socialinė darbuotoja.

***

Esate patyrę smurtą artimoje aplinkoje, o gal ir šiuo metu jį kenčiate? Gal tai vyksta šalia jūsų, bet nežinote, kaip reaguoti? Netylėkite. Parašykite apie tai, kas vyksta, į „Nebijok kalbėti“ skydelį apačioje. Anonimiškumą garantuojame.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.