„Anksčiau dažniau pasitaikydavo itin žiauraus smurto – dantys išlakstė, žandikaulis, šonkauliai sulaužyti. Dabar – papurtė, atrėmė į sieną, sučiupo už rankų ir to gana, kad moteris kviestų policiją.
„Ką, aš leisiu, kad mane sumuštų?“ – sako moterys. Jos išdrąsėjo, nebelaukia, kol vyras sumuš – rėkia, o kaimynai kviečia policiją“, – aiškino Kauno apskrities moterų krizių centro konsultantė Aušra Vyšniauskienė.
Jos manymu, teigiamai veikia viešas kalbėjimas apie problemą.
„Žiniasklaida rašo, televizija rodo. Be to, veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Nors jį reikia tobulinti – labai daug darbo su kartoteka, informacijos suvedimu, aprašymu – bet įstatymas geras“, – sakė A.Vyšniauskienė.
Nakvynė areštinėje sukrečia
Moteris ir vyrus konsultuojanti kaunietė pastebėjo, kad yra bent kelios priežastys, kodėl verta apie smurtą pranešti vos pasirodžius pirmiesiems ženklams.
Pirmoji – sukrėtimas smurtautojui. Dažnai smurtautojas patiria šoką, atsidūręs areštinėje.
„Kai kurios (areštinės) jau sutvarkytos, bet kai kur dar tenka ir ant grindų pamiegoti. Po to moterys žavisi – grįžę iš areštinių vyrai bijo prieš jas ranką pakelti – nebenori policijos.
Klausiau pareigūnų, ką jie vyrams daro. Jie patikino, kad nieko. Greičiausiai pakanka to pažeminimo jausmo, kurį patiria būdami areštinėje“, – aiškino A.Vyšniauskienė.
Dažnai apgintos moterys dėkoja policijos pareigūnams ir juos giria. „Kokie vyrai atvažiavo! Mandagūs, protingi, puikiai besielgiantys, net psichologai“, – pagyras prisiminė konsultantė.
Antroji – dar galima išvengti šeimos griūties, duoti smurtautojui antrą šansą ir būti saugesniai. Mat jei šeimoje nebuvo didelio smurto, smurtauta pirmą kartą, šeimoje auga mažamečiai, moteriai pasiūloma susitaikyti su vyru iki teismo proceso.
„Vyras atsiprašo, o moteris iškelia sąlygas, kaip toliau gyvens. Taip susitaikoma, moteris tarsi apsidraudžia. Byla sustabdoma metams laiko. Jei per tuos metus nekyla konfliktų, po metų byla peržiūrima ir nutraukiama.
Bet jei vėl smurtaujama, byla atnaujinama, įvertinami abu įvykiai ir keliama baudžiamoji byla. Teisėjas gali skirti laisvės atėmimą, baudą, viešųjų darbų.
Toks smurtautojas turi teistumą. Tokia grėsmė paskatina vidurinio sluoksnio žmones nesmurtauti“, – pasakojo A.Vyšniauskienė.
Jei konfliktas pasikartoja per kitus ketverius metus, pora nebegali taikytis, smurtautojui iš karto keliama baudžiamoji byla.
„Susitaikyti nori kas antra moteris. Ir nemažai atvejų tai pasiteisina. Vyrai nustoja gerti, poros ima daugiau bendrauti. Atsiranda galimybė naujai gyventi bent kaip kaimynams.
Moterys per tuos metus pražysta, nori, kad tie metai nesibaigtų“, – pastebėjo konsultantė.
Smurtas, kurį sunku įrodyti
Yra atvejų, kai žmonos primuša vyrus arba smurtauja prieš juos psichologiškai. Moterys kartais pripažįsta, kad suniekino vyrą, o jis atsikirto fiziniu smurtu.
Kartais senesni tėvai kenčia nuo sūnų. Bet, anot A.Vyšniauskienės, vyrai nelinkę skųstis. Verčiau sako, kad abu buvo išgėrę ir apsipešė.
Kartais vyrai skundžiasi, kad moterys juos išprovokavo smurtauti. „Iš tiesų būna tokių atvejų. Moteris spaudžia psichologiškai, o vyras atsako fiziškai.
Pagal įstatymą už jį taip pat baudžiama, tik sunku jį įrodyti. Reikia, kad kaimynai matytų, būtų įrašai“, – pasakojo konsultantė.
A.Vyšniauskienė prisiminė atvejį, kai vyras prieš žmoną smurtavo psichologiškai.
Moteris kone viena augino tris vaikus. Vyras reguliariai važinėdavo į užsienį, parveždavo pinigų.
„Jis persekiodavo moterį, liepdavo rinkti visus čekius, norėjo žinoti, ką moteris pirko, kiek mokėjo. Pykdavo už įsigytus kvepalus, įtarinėjo moterį išdavyste. Ji negalėjo nė žingsnio žengti be vyro žinios. Nors norėjo mokytis, vyras jai to neleido daryti.
Kai ji rado darbą, prieš jai išeinant dirbti vyras pakeldavo sijoną ir pažiūrėdavo, kokius apatinius ji dėvi, klausdavo, kodėl tokie prašmatnūs.
Tai – psichologinis-ekonominis smurtas, terorizmas. Kalbėjausi su juo. Galiausiai man pavyko jį įtikinti, kad moteris turi teisę baigti mokslus“, – pasakojo A.Vyšniauskienė.
Apie psichologinį smurtą jai pasipasakoja pagalbos ieškančios moterys. Tačiau policijai labai sunku tuo užsiimti, nes psichologinį smurtą sunku įrodyti.
„Jei moteris iškviečia pareigūnus ir sako, kad vyras ant jos negražiai kalbėjo, o vyras patikino, kad to nebuvo, ką pareigūnams daryti?“ – klausė konsultantė.
Sunku įrodyti ir seksualinį smurtą, kai pasitelkiama psichologinė prievarta. „Jei su manimi nesimylėsi, tai aš pyktį išliesiu ant dukterų. Po tokio grasinimo moteris būna priversta mylėtis su vyru vien dėl to, kad tėvas būtų geras vaikams. Mamai vaikų terorizavimas yra baisiausias dalykas“, – aiškino ilgametė specialistė.
Ne tik skurdžiųjų bėda
Kartais klaidingai manoma, kad smurtas artimoje aplinkoje – tik skurdžiausių žmonių problema. Kauno apskrities moterų krizių centro konsultantė A.Vyšniauskienė išskyrė bent tris visuomenės grupes, kurios patiria smurtą.
„Viena dalis – ta, kuri iš tiesų sunkiau verčiasi, gauna valstybės paramą. Antroji – visuomenės viduriukas – vadybininkės, seselės, pardavėjos, kirpėjos. Trečioji – turtingų vyrų žmonos“, – pasakojo moteris.
Gyvenantys prasčiau nei vidurkis kartais glaudžiasi socialiniuose būstuose, bendrabučiuose. „Jų namai ankšti. Tarkime, pusantro kambario būste gyvena šeima su dviem vaikais, o virtuvėlėje dar priglaudžia ir sergančią motiną. Natūralu, kad tokioje aplinkoje lengviau kyla konfliktai“, – pasakojo A.Vyšniauskienė.
Viduriniojo sluoksnio šeimų buitinė aplinka geresnė. Paprastai šeimos yra paėmusios paskolą. Skriaudžiamos moterys bijo skyrybų, nes joms tektų savarankiški mokėti pusę paimtos paskolos.
„Paimta paskola, nupirktas neblogas trijų kambarių butas, du vaikai. Prasideda trintis. Žmona nebeįdomi, vyras trankosi su meilužėmis. Skyrybos – galimos, bet jų atveju dalinasi ir paskola.
Moteris bijo likti su didele paskola. Tai yra ekonominis dalykas, dėl ko nesiskiria, tikisi, kad policija sudrausmins smurtautoją“, – dėstė konsultantė.
Trečioji grupė – itin turtingi žmonės. „Gyvenimas finansiškai labai geras, todėl smurtą kenčiančiai žmonai sunku išeiti – su vyru viską turi. Verslininkai negrįžta savaitėmis. Žmonos seka juos. Kameros užfiksuoja meilužes“, – sakė kaunietė.
Kauno apskrities moterų krizių centras per metus bendrauja su maždaug 700 moterų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje.
„Jų kontaktus gauname iš policijos, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla. Paskambiname joms, pasiūlome teisinę, psichologinę pagalbą, tarpininkavimą su vaikų teisėmis ir kitą. Moterys dėkoja, kad paskambinam.
Po mėnesio-dviejų vėl paklausiam, kaip joms sekasi. Daugeliu atvejų – apie 60 proc. – pasiekiamas teigiamas rezultatas. Moterys išsiskiria su smurtautoju arba susitaiko, nes smurtautojas pasikeičia“, – kaip veikia sistema, pasakojo specialistė.
Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia moterys, labai retai – vyrai. 95 proc. smurtaujančių vyrų yra neblaivūs.
***
Esate patyrę smurtą artimoje aplinkoje, o gal ir šiuo metu jį kenčiate? Gal tai vyksta šalia jūsų, bet nežinote, kaip reaguoti? Netylėkite. Parašykite apie tai, kas vyksta, į „Nebijok kalbėti“ skydelį apačioje. Anonimiškumą garantuojame.
