Šokiruojantys rezultatai: lietuviai žino, kas yra smurtas, bet linkę kentėti

Lietuvos žmonės gana aiškiai suvokia, kas yra smurtas, žino, kad tai yra blogai. Supranta, kad niekas nesuteikia teisės šeimos nariams engti vienam kito – ne tik fizine, bet ir psichologine ir net ekonomine prasme.

Dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad smurtą patiriantys žmonės yra nusivylę ir paprasčiausiai nesitiki, kad sulauks realios pagalbos.<br>123rf nuotr.
Dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad smurtą patiriantys žmonės yra nusivylę ir paprasčiausiai nesitiki, kad sulauks realios pagalbos.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 6, 2016, 12:41 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 12:21 AM

Tačiau dauguma, susidūrę su šiuo reiškiniu, jaučiasi beviltiškai, nes nemano, kad gali sulaukti realios pagalbos. Tokias tendencijas atskleidė portale lrytas.lt vykdytos apklausos.

Kelias savaites portale lrytas.lt vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota socialinė akcija „Nebijok kalbėti“, skirta kovai su smurtu artimoje aplinkoje. Buvo skelbiami švietėjiški straipsniai įvairiais smurto šeimoje aspektais, neapsiribojant vien vyrų smurtu prieš moteris, bet nagrinėjant ir moterų smurto prieš vyrus, vaikų smurto prieš tėvus temas.

Buvo kalbinami įvairių sričių specialistai, dirbantys su smurtą patyrusiais žmonėmis – psichologai, socialiniai darbuotojai, seksologai. Portalo skaitytojai siuntė savo istorijas, kuriose pasakojo savo patirtį bei išgyvenimus.

Taip pat buvo surengtos penkios nuomonių apklausos, kuriose siekta išsiaiškinti, ar mūsų skaitytojai suvokia, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, kokios jo svarbiausios priežastys, o svarbiausia – sužinoti priežastis, kodėl smurtą patiriantys žmonės dažnai renkasi tyliai kentėti, užuot ieškoję pagalbos.

Smurtą patyrė daugiau nei pusė

Daugiau nei pusė skaitytojų prisipažino patyrę smurtą šeimoje – nepatyrę jo teigė tik 41 proc. Daugiausia (37 proc.) smurtą patyrė iš sutuoktinio ar sugyventinio. 18 proc. prisipažino, kad prieš juos smurtavo tėvai, 4 proc. patyrė savo vaikų smurtą.

Apklausa: Ar jums yra tekę patirti smurtą šeimoje?

Taip, iš sutuoktinio (sugyventinio) (37 proc.)

Taip, iš tėvų (18 proc.)

Taip, iš vaikų (4 proc.)

Smurto šeimoje nepatyriau (41 proc.)

Supranta, kas yra smurtas

Paklausti, kas laikytina smurtu šeimoje, daugiau nei pusė (55 proc.) skaitytojų užtikrintai atsakė, kad tai – ne tik fizinis partnerio žalojimas, bet ir tokie dalykai, kaip liguistas pavydas, seksas per prievartą ar partnerio išlaidų kontroliavimas.

Apklausa: Smurtas šeimoje – tai

Fizinis partnerio žalojimas (17 proc.)

Liguistas pavydas (9 proc.)

Seksas per prievartą (14 proc.)

Partnerio išlaidų kontroliavimas (5 proc.)

Visi išvardyti atvejai (55 proc.)

Pavyduliauja daugiau nei pusė

Ne vienas kalbintas psichologas pabrėžė, kad dažniausia smurto šeimoje priežastis, bene dažnesnė net už alkoholizmą, yra nesveikas partnerio pavydas. Jausdamas savo nevisavertiškumą, partneris (dažniau – vyras) siekia visapusiškai kontroliuoti savo antrąją pusę ir kelia pavydo scenas, kurios jau pačios savaime yra psichologinis smurtas, bet neretai perauga ir į fizinį smurtą.

Kad pavydas jų šeimoje egzistuoja, pripažino daugiau nei pusė skaitytojų. Tik 44 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų partneris nėra pavydus. Tiesa, 29 proc. atsakė, kad jų partneris pavydus, tačiau šeimoje problemų dėl to nekyla.

Apklausa: Ar jūsų partneris (-ė) pavydus (-i)?

Taip, ir tai ardo mūsų santykius (27 proc.)

Taip, bet man tai netrukdo (29 proc.)

Ne (44 proc.)

Smurtas apsvaigus nuo alkoholio: šiurpu

Girtavimai, pasibaigiantys muštynėmis ir konfliktais – tik asocialių šeimų tikrovė? Deja, ne. Gerokai daugiau nei pusė skaitytojų yra savo akimis matę, kaip tai atrodo – ar savo šeimoje, ar pas giminaičius, ar pas kaimynus. Tik 28 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nėra tapę smurto šeimoje apsvaigus nuo alkoholio liudininkais.

Apklausa: Ar yra tekę tapti smurto namuose apsvaigus nuo alkoholio liudininku?

Taip (57 proc.)

Ne (28 proc.)

Tai buvo konfliktas, bet ne smurtas (15 proc.) Nesitiki sulaukti pagalbos

Kad smurtas šeimoje – gerokai platesnis reiškinys, nei skelbia oficialūs duomenys, nes didelė dalis tai patiriančių kenčia tyliai ir nesikreipia pagalbos. Tą patvirtina ir lrytas.lt apklausa – viso labo 6 procentai skaitytojų mano, kad smurto aukos drįsta kalbėti apie tai, ką patyrė. Pripažinkime, tai be galo mažas skaičius. Kas verčia smurto aukas neieškoti pagalbos ir kentėti vienumoje?

Dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad smurtą patiriantys žmonės yra nusivylę ir paprasčiausiai nesitiki, kad sulauks realios pagalbos (35 proc.). Nemažai daliai trukdo įsišaknijusi nuostata, kad „nevalia nešti šiukšlių iš namų“, todėl žinios apie šeimoje patiriamą smurtą turi likti tarp namų sienų – 26 proc. skaitytojų atrodo, kad kalbėti apie patiriamą smurtą trukdo gėda. Kiek mažiau (26 proc.) galvoja, kad pasiskundusi auka gali dar labiau nukentėti nuo agresyvaus smurtautojo.

Apklausa: Kodėl smurto aukos vengia apie tai kalbėti?

Nes gėda (26 proc.)

Nes bijo smurtautojo (24 proc.)

Nes galvoja, kad pačios yra kaltos (9 proc.)

Nes nesitiki, kad sulauks pagalbos (35 proc.)

Jos nevengia apie tai kalbėti (6 proc.)

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.