Kas yra depresija, kas ją sukelia, kaip atpažinti depresiją, kokie galimi jos gydymo būdai, kokio tipo, amžiaus, lyties žmones depresija pakerta dažniausiai bei kur pirmiausiai ieškoti pagalbos – išsamūs gydytojos psichiatrės atsakymai.
– Kas yra depresija?
– Depresija priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams. Sergant depresija pasireiškia liūdesys ar prislėgta nuotaika, išnyksta malonumo pojūtis, pasitikėjimas savimi, sutrinka naktinis miegas, gali atsirasti kaltės jausmas, nuovargis, energijos stygius, gali sulėtėti judesiai ir kalba, sutrikti apetitas, sumažėti libido, taip gali pasireikšti nesugebėjimas susikoncentruoti ar nerimas.
Tačiau gana dažnai depresijos pasireiškimas gali būti netipiškas, kuomet depresija gali pasireikšti spaudimo jausmu krūtinės arba pilvo srityje, įvairiose kūno vietose atsiranda neaiškūs pojūčiai, tirpsta ir šąla galūnės, sumažėja svoris, taipogi pasireiškia vidurių užkietėjimas, gali išnykti menstruacijos, pasireikšti burnos ir kitų gleivinių džiūvimas, padidėti kraujospūdis, išsivystyti tachikardija. Depresija gali turėti daug skirtingų „veidų“.
– Kas ją sukelia?
– Dažniausiai depresija skirstoma į endogeninę ir egzogeninę depresiją. Manoma, kad endogeninės depresijos atsiradimui įtakos turi galvos smegenyse vykstantys medžiagų (katecholaminų) apykaitos sutrikimai. Jų atsiradimui svarbus paveldėjimas ir genetika. Svarbu paminėti, kad endogeninė depresija atsiranda be išorinių priežasčių, neįtakojant išoriniams dirgikliams. Egzogeninė depresija kyla dėl neigiamų išorinių veiksnių, išorės dirgiklių, kurie gali būti organinės kilmės (somatiniai susirgimai – neurologinės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, endokrininės ligos ir kiti susirgimai) arba psichogeninės kilmės, kuomet depresiją sukelia patirti neigiami išgyvenimai.
– Kaip atpažinti depresiją?
– Žmonės, sergantys depresija, gali būti dirglūs ir irzlūs, bet ne visada skundžiasi liūdesiu, prislėgta nuotaika. Kartais depresija pasireiškia slaptąja forma ir sutrikusiomis kitomis gyvybinėmis veiklomis, skausmais, kurie atrodo nieko bendro su depresija neturi. Todėl, net 40 proc. depresijos atvejų bendrojoje praktikoje nėra diagnozuojami.
Depresija laiku nediagnozuojama dar ir todėl, kad dauguma pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją, skundžiasi somatiniais simptomais, tam tikrų organizmo vietų skausmais, bet to, jie dažnai serga somatinėmis ligomis ir yra senyvo amžiaus. Manoma, kad tarp emocinių sutrikimų ir somatinių ligų yra tamprus ryšys, į kurį turėtų atsižvelgti kiekvienas gydytojas, nuodugniai tiriantis pacientą.
– Kokie galimi depresijos gydymo būdai?
– Depresija turėtų būti gydoma kompleksiškai. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad gydymą gauna mažiau nei 25 proc. žmonių, sergančių depresija. Depresiniai simptomai, kurie yra negydomi gali tęstis savaitėmis, mėnesiais ar net metais. Depresija dažnai lieka nepastebėta ar net negydoma, nepaisant to, kad pripažinta, kaip svarbi sveikatos sutrikdymo priežastis.
Antidepresantai, tai psichotropiniai vaistai, kurie yra vartojami depresijai gydyti, sumažėjus žmogaus aktyvumui, išsivysčius dirglumui, nerimui, fobijoms, miego sutrikimams, taipogi kilus mintims apie savižudybę.
Antidepresantai smegenyse atkuria neuromediatorių (seratonino, noradrenalino, dopamino) pusiausvyrą. Siekiant efektyvaus gydymo tikslinga depresiją gydyti 6-12 mėn. po būklės stabilizavimo.
Ankstyvas vaistų vartojimo nutraukimas gali lemti ligos atkrytį.Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama ir nemedikamentiniam depresijos gydymui psichoterapija ir šviesos terapija, tačiau šiuos gydymo metodus pacientai kol kas gali gauti tik stacionarinio gydymosi metu.
– Kokius dar išskirtumėte nemedikamentinius depresijos gydymo būdus?
– Fizinis aktyvumas – vienas iš nemedikamentinių depresijos gydymo būdų. Nustatyta, kad fizinis aktyvumas mažina tikimybę patirti stresą, nerimą bei depresijos simptomus.Tyrimais įrodytas aerobinių pratimų efektyvumas suteikiantis teigiamą emocinį efektą, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ir lyties.
Geriausiai žinomi fizinių pratimų sukelti smegenų pokyčiai – tai endorfinų, cheminių medžiagų, išsiskyrimas iš hipofizės. Energinga mankšta endorfinų (laimės hormonų) kiekį gali padidinti iki 5 kartų.Rekomenduojama atlikti reguliarius vidutinio intensyvumo 30-45 min.trukmės fizinius pratimus 3 kartus per savaitę.
– Neretai depresija sergantį žmogų aplinkiniai vadina kaip sergantį „tinginyste“. Ar šiame pasakyme yra tiesos?
– Būsiu atvira, pasitaiko žmonių, kurie „manipuoliuoja“ šiuo žodžiu ir šia diagnoze, tačiau tai daugiau išimtis nei kasdienybė. Depresija sergantieji dažniausiai gauna šią negražią „etiketę“ dėl depresijos pasireiškimo simptomų – nuovargio, interesų praradimo, energijos trūkumo.
– Kokius galėtumėte pateikti patarimus sergančiojo depresija artimiesiems?
– Tikriausiai svarbiausia, kad artimieji neuždraustų pacientui kreiptis į psichiatrą, psichologą ar kitą specialistą, kuomet pacientui reikalinga pagalba. Vis dar atsiranda žmonių, kurie delsia kreiptis į gydytoją psichiatrą, nes „bus įrašas“,tačiau drąsiai galiu teigti, kad „įrašų“ bijoti tikrai jau nebereikia, svarbu pradėti gydytis kuo anksčiau, tuomet ir gydymosi efektas bus greitesnis ir efektyvesnis.
– Kokio tipo, amžiaus, lyties žmones depresija pakerta dažniausiai?
– Tyrimų duomenimis depresija bent kartą gyvenime gali būti sirgę nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. žmonių. Manoma, kad 10-15 proc.visų vyresnių kaip 65 m. amžiaus žmonių būdingi depresijos simptomai. Psichikos sveikatos apsauga tampa ekonomine našta bei viena iš didžiausių rūpesčių valstybėms. (Valstybinis psichikos sveikatos centras, 2016).
– Kur pirmiausiai ieškoti pagalbos?
– Visada galite kreiptis į gydytoją psichiatrą, registracijai nereikia šeimos gydytojo siuntimo. Tačiau jei to nenorite, visada galite kreiptis į savo šeimos gydytoją arba psichologą. Svarbiausia nebijoti apie tai kalbėti. Ir labai svarbu pradėti kalbėti apie tai, ką jaučiame, su mums artimais žmonėmis.
