Nežinia, kodėl nesinorėjo tuo patikėti. Galbūt todėl, kad mūsų visuomenėje vis dar gėda prisipažinti, jog tavo artimąjį ar tave patį kamuoja depresija.
Vienu metu net bandžiau patikėti, kad tokią esą blogą nuotaiką galima pasirinkti, o panorėjus – jos atsikratyti. Juk internete mirguliuoja šimtai istorijų, kaip išmokę savo mintis nukreipti į gėrį žmonės patys išsikapstė iš ligos gniaužtų!
Vis dėlto teko greitai nusivilti supratus, kad ne viskas yra taip paprasta, o artimo žmogaus nemiga, staigus ir nekontroliuojamas apetito augimas ir visiškas abejingumas mėgstamai veiklai privertė rimtai susimąstyti.
Trumpas pokalbis nebuvo malonus – akivaizdžiai mačiau gėdą ir baimę pripažinti savo tariamą silpnumą, bet iš karto buvo aišku, kad kova su šia liga yra ilga ir sudėtinga, todėl sergančio žmogaus jokiu būdu negalima pavadinti silpnu.
Nežinau, kodėl išgirsta diagnozė mane taip sukrėtė. Galbūt tai buvo staiga apėmusi baimė netekti žmogaus, kuris rūpi. Ar netikėtai kilęs noras užtikrinti to žmogaus laimę.
Sakoma, kad tą akimirką, kai patiri neviltį bandydamas padėti depresija sergančiam žmogui, tik mažu žingsneliu priartėji prie to, ką jaučia jis pats.
Be to, gąsdino mintis apie neigiamą aplinkinių nuostatą, kurią reikės įveikti, juk daugeliui žodis „depresija“ reiškia tik tinginystę ar paprasčiausią stiprų liūdesį. Pavyzdžiui, kaip paaiškinti darbdaviui, kad dėl blogos emocinės būklės žmogus negali atvykti į darbą?
Laimė, bėgant laikui išaugęs abipusis pasitikėjimas leido man geriau suprasti, kas tai per liga ir ką reiškia gyventi šalia ja sergančio žmogaus.
Tai tikrai nėra lengva. Bet aš nusprendžiau pasistengti suprasti, ką patiria depresija sergantis žmogus, kad žinočiau, kaip jam padėti.
Pirmiausia buvo svarbu išsiaiškinti, kaip atskirti emocinę žmogaus krizę nuo depresijos.
Nuo to ir pradėjau pokalbį su psichologe Aušra Mockuviene, Depresijos gydymo centro įkūrėja.
– Psichologinė krizė – tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir jam emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuri reikalauja prisitaikymo prie pakitusių gyvenimo sąlygų, naujų įgūdžių sprendžiant iškilusias problemas. Ištikus emocinei krizei žmogų apima psichologinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie jausmai kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, prislėgta nuotaika, sutrikimas.
Turėjo kas nors įvykti, jeigu žmogus patyrė emocinę krizę. O depresija gali prasidėti ir be jokio aiškaus įvykio, o jos kilmė gali būti tik biologinė.
Emocinė krizė yra laikoma normalia, nors ir labai sudėtinga sveiko žmogaus reakcija į paveikią situaciją. O depresija jau yra liga, kurios simptomai, nors kartais ir panašūs, yra kitokie. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju labai praverčia profesionali pagalba.
– Kaip žinoti, kada reikia kreiptis pagalbos?
– Jeigu patiriama krizė, pagalba yra naudingiausia pirmus porą mėnesių po ją sukėlusios netekties ar kito didelę neigiamą įtaką padariusio įvykio.
Jeigu per šį laikotarpį emocinė būsena negerėja, tai jau gali būti laikoma depresija. Tokiu atveju profesionali pagalba būtina.
Paprastai depresija diagnozuojama praėjus dviem savaitėms nuo simptomų pradžios. Tai prieštarauja paplitusiai nuomonei, kad reikia laukti porą metų.
Keistas, bet gana tikslus yra depresijos palyginimas su atviru kaulo lūžiu – juk lūžus kojai į specialistą kreipiamės iš karto, nelaukiame poros metų.
Taip pat elgtis reikėtų ir įtariant depresiją – ilgai nelaukus kreiptis į psichikos ligas išmanantį specialistą: psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą.
Sirgti psichikos ligomis nėra gėdingiau nei sirgti cukriniu diabetu ar patirti rimtą traumą.
Depresija paprastai yra sėkmingai išgydoma, o negydoma liga gali progresuoti ir jos gydymas taps sunkesnis.
– Ar įmanoma pasprukti iš depresijos gniaužtų be vaistų?
– Tyrimai rodo, kad gydant lengvą ar vidutinio sunkumo depresiją psichoterapija yra tiek pat veiksminga kaip ir antidepresantai.
Sergantiems lengva forma psichologo konsultacijos gali būti derinamos su gyvenimo būdo pokyčiais: sportu, meditacija, visaverte mityba, šviesos terapija.
Vidutinio sunkumo depresija sergantys žmonės dažnai renkasi psichologo konsultacijas ir kartu medikamentinį gydymą. Taikant ilgalaikę psichoterapiją vaistų gali ir neprireikti.
Tačiau gydant sunkią depresijos formą vien psichoterapijos ir gyvenimo būdo pokyčių neužtenka. Tuomet būtinas vaistų bei psichologinės pagalbos derinys.
Depresija sergantys žmonės patys pastebi, kad ligą įveikti gali padėti darbas, jeigu jį įmanoma išlaikyti, nauji pomėgiai ir veikla, meditacija.
Taip pat žinios apie savo ligą ir jos gydymo būdus, artimųjų palaikymas.
– Kodėl depresija sergančiam žmogui itin naudinga fizinė veikla?
– Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad aktyvus judėjimas savo efektyvumu prilygsta antidepresantų poveikiui, tačiau išlieka ilgiau. Tai gali būti greiti pasivaikščiojimai, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu ar pratimai sporto salėje.
Reguliarus aktyvus judėjimas keičia smegenis: jis padidina serotonino ir dopamino aktyvumą, skatina jo išsiskyrimą, o tai labai svarbu gydant šią ligą.
Taip pat patartina leisti laiką su kitais žmonėmis, dalyvauti bendruomenių veikloje. Žinoma, svarbu atrasti pusiausvyrą tarp kartais reikalingos vienatvės ir laiko su artimais žmonėmis.
Įdomi ir įtraukianti veikla ne tik nuveja įkyrias pasikartojančias mintis apie kaltę ir nevisavertiškumą, bet ir yra puiki priemonė padėti pakelti sau nuotaiką.
Taip pat naudinga kas dieną bent pusvalandį praleisti saulės šviesoje, o šaltuoju metų laiku verta pasidomėti šviesos terapija. Labai svarbu pasirūpinti ir miego kokybe, tam reikėtų skirti mažiausiai 8 valandas kiekvieną parą.
Svarbu suprasti, kad pokyčiai nebus matyti iš karto, kad reikia laukti laipsniško, o ne staigaus pagerėjimo.
Dažniausiai depresijos gydymo metu miegas ir apetitas pagerėja greičiau nei nuotaika, todėl verta atkreipti dėmesį, ar pamažu keičiasi šie įpročiai.
Susiję straipsniai
– Ar ši liga paveldima?
– Šiuo metu laikomasi biopsichosocialinio požiūrio, kuris reiškia, kad šis sveikatos sutrikimas yra susijęs ir su biologiniais, ir su socialiniais, ir su psichologiniais veiksniais.
Tai galėtų būti genetiniai veiksniai, nes asmenys, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, patiria didesnę riziką susirgti šia liga. Ji taip pat gali būti ilgalaikės lėtinės somatinės ligos, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės, Hantingtono ar onkologinės ligos, padarinys.
Ligos atsiradimą skatina ir hormonų pusiausvyra paauglystės, nėštumo ar menopauzės metu, socialiniai ar įprastinių gyvenimo sąlygų pokyčiai, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo netekimas, emigracija.
Žinoma, palankias sąlygas ligai atsirasti ir vystytis sukuria ir tokie emocinius išgyvenimus sukeliantys gyvenimo pokyčiai kaip skyrybos, artimo žmogaus mirtis, šeimoje patiriama įtampa, stresas, smurtas ar patyčios.
Įtakos turi ir ūmūs fizinės sveikatos pokyčiai, miego sutrikimai, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais, o naujausi tyrimai rodo, kad depresija yra susijusi ir su kokiu nors uždegimu organizme.