Depresijos šaknys: ar smegenys visada rodo teisingą kelią?

Smegenys gali būti ne tik mūsų draugu, bet ir priešu. Jos numato daug dalykų, tačiau ne viskuo reikia tikėti. Yra žinoma, kad tam tikros mąstymo schemos, kurios susijusios su nemaloniomis emocijomis, net prisideda prie depresijos atsiradimo.

Profesorius psichiatras A.Germanavičius iškėlė klausimą: jei žmogus nesijaučia gerai, ar gali klausyti savo smegenų? O gal jos meluoja?<br>„123rf.com“ nuotr.
Profesorius psichiatras A.Germanavičius iškėlė klausimą: jei žmogus nesijaučia gerai, ar gali klausyti savo smegenų? O gal jos meluoja?<br>„123rf.com“ nuotr.
 ilniaus universiteto profesorius psichiatras Arūnas Germanavičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 ilniaus universiteto profesorius psichiatras Arūnas Germanavičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

2017-11-15 13:56

Stiprus nusivylimas, išsiskyrimas su mylimuoju ar artimojo mirtis – bet kokia psichologinė trauma skatina žmogų galvoti, kad pasaulis nėra saugus, negalima pasitikėti kitu, nereikia rizikuoti užmezgant artimus ryšius, nes gali būti nubaustas.

Tokios mintys – geriausia dirva depresijai. Apie tai prabilęs Vilniaus universiteto profesorius psichiatras Arūnas Germanavičius savo paskaitą apie depresiją pavadino itin drąsiai: „Netikėkite tuo, ką galvoja jūsų smegenys“.

Profesorius kėlė klausimą: jei žmogus nesijaučia gerai, ar gali klausyti savo smegenų? O gal jos meluoja?

5,8 milijono kilometrų laidų – maždaug tiek yra baltosios medžiagos jungčių smegenyse.

Žmogaus evoliucijos tyrimai rodo, kad smegenys nuolat kito ir tobulėjo – tai priklausė nuo gyvenimo sąlygų, gamtos, santykių su artimaisiais. Tokia smegenų savybė sudarė sąlygas žmogui, kaip rūšiai, išlikti.

Tačiau mąstymo, elgesio, aplinkos suvokimo būdai taip pat evoliucionavo.

Kai kurie mokslininkai tikina, kad šiuo metu yra skaitmeninės evoliucijos periodas.

O tai reiškia, kad kompiuteriai, telefonai, kiti išmanieji prietaisai nepadeda žmogui galvoti ir neskatina jo naudotis savo operatyviąja atmintimi, bet atveda prie vadinamosios skaitmeninės demencijos (silpnaprotystės).

Kadangi rankinių prietaisų (mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, elektroninių žaidimų) prieinamumas labai išaugo, susidarė nepalankios sąlygos patiems mažiausiems.

Nuogąstaujama, kad tai gali nulemti dėmesio sutrikimą, sumažėjusį gebėjimą susikaupti, susilpninti atmintį, o vaikai, kurie negali sutelkti dėmesio, nesugeba ir gerai mokytis.

Ar šie nuogąstavimai pagrįsti, paaiškės tik po kelių dešimtmečių.

Profesorius A.Germanavičius pripažino, kad pasitaiko vis daugiau situacijų, kai smegenys mums ne padeda, o trukdo. Viena prielaidų – neigiamų patirčių turintiems žmonėms yra didesnė grėsmė susirgti depresija.

Žinoma, kad tam tikros mąstymo schemos, susijusios su nemaloniomis emocijomis, prisideda prie depresijos atsiradimo. Atmintyje užsifiksuoja neigiamos emocijos, susijusios su nemalonia patirtimi, tai gali sukelti nerimastingą santykį su tikrove.

Mąstymo schemos gali būti netinkamos naujoms situacijoms, bet jos skirtos apsaugoti žmogų nuo traumų pasikartojimo. Tačiau kartais žmonės dukart užlipa ant to paties grėblio – jie nesugeba pasimokyti iš klaidų.

Taip susiformuoja neadekvatus elgesio būdas, kai dėl nesėkmės kaltė suverčiama aplinkybėms ar kitiems, bet nenorima pripažinti, kad taip atsitiko dėl klaidingo mąstymo.

„Tai paradoksas – mūsų smegenys stengiasi mus apsaugoti, bet mes neatpažįstame, kad sprendimai ateina iš pasąmonės, todėl priežasčių ieškome ne ten, kur iš tikrųjų jos yra“, – įsitikinęs profesorius A.Germanavičius.

Tai vėliau sukelia elgesio slopinimo reakcijas, taip išsivysto anhedonija – negalėjimas jausti džiaugsmo, pasitenkinimo. O tai jau – raktinis depresijos simptomas.

„Mes sustabdome save ir manome, kad mums nebereikėtų imtis to, ką anksčiau lengvai atlikdavome ir kas teikdavo malonumo“, – apie besikeičiančią žmogaus nuotaiką kalbėjo A.Germanavičius.

Nuo depresijos kenčia vis daugiau jaunų žmonių – tarp jaunesnių nei 13 metų vaikų depresijos paplitimas siekia 2,8 proc., o tarp paauglių – jau beveik triskart didesnis.

Depresiniai sutrikimai paauglystėje turi neigiamą poveikį žmogaus ateičiai. Tuo metu formuojasi jauno žmogaus pasaulėžiūra, vertybės, bręsta ateities planai, užsimezga santykiai su artimiausiais žmonėmis, draugais.

Daug žmonių, patyrusių depresiją paauglystėje, nepasirenka to, ko iš tikrųjų nori, vėliau tampa bedarbiais, nes nesugeba įsidarbinti.

Ar įmanoma užkirsti kelią depresijai vien medikamentais?

Ieškodami atsakymo į šį klausimą viso pasaulio mokslininkai domisi įvairiomis psichikos sveikatos programomis ir aiškinasi, ar jos atsiperka.

Pavyzdžiui, Londono ekonomikos mokyklos ekspertai padarė išvadą, kad Didžiojoje Britanijoje 15 prevencijos projektų, skirtų stiprinti psichikos sveikatą, yra ekonomiškai naudingi.

Tai – sveikatos vizitai ir depresijos po gimdymo prevencija, kai slaugytojai lankosi šeimose, kur gimė vaikas, ir bendrauja su motina, stebi, ar neatsirado jos depresijos požymių.

Yra žinoma, kad vienišas mamas po gimdymo depresija kur kas dažniau ištinka nei tokiais atvejais, kai naujagimį prižiūri abu tėvai.

Dar vienas svarbus projektas, padedantis mažinti depresiją, – pagalba tėvams, auginantiems vaikus, kuriems nustatyti elgesio sutrikimai.

Tokie vaikų negalavimai dažnėja. Manoma, kad tai lemia šiuolaikinių informacinių technologijų paplitimas, nes vaikai perima agresyvaus ir dominuojančio elgesio pavyzdžius, bet nemoka atpažinti savo emocijų, užmegzti tvirtų ryšių su kitais.

Didžiojoje Britanijoje tokia ambulatorinė pagalba tėvams yra finansuojama iš sveikatos apsaugos sistemai skirto biudžeto. Tai atneša didelę naudą, nes tokiems vaikams vėliau neprireikia psichiatrų pagalbos, tik retais atvejais juos reikia guldyti į psichiatrijos ligoninę.

Yra svarbios ir mokykloms skirtos programos, kuriose vaikai mokomi atpažinti savo emocijas, gerinti socialinius įgūdžius, kaip išvengti patyčių.

Ankstyvas psichozės atpažinimas mokykloje ir aukštesnėse studijų pakopose – taip pat svarbi programa, skirta pedagogams, kad kuo anksčiau galėtų atpažinti pirmuosius šio sutrikimo simptomus tarp vyresnių klasių moksleivių.

Kai kuriems tokio amžiaus mokiniams pasidaro sunku logiškai dėstyti savo mintis, rašyti rašinius, spręsti uždavinius matematikos pamokose, nes sutrinka jų mąstymas, suvokimas ir kitos psichikos funkcijos.

Jų pažangumas labai smunka, jie nebelanko mokyklos. Didžiojoje Britanijoje neskubama tokių vaikų siųsti pas psichiatrus, o jiems teikiama pagalba.

Skolos ir ekonominė krizė taip pat gali sukelti depresiją. Dėl šios priežasties Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje taikoma tokia praktika – jei žmogus deklaruoja, kad turi skolų, Mokesčių inspekcijos darbuotojai teikia jam informaciją apie psichologinę pagalbą.

„Šių programų teigiamas įvertinimas Didžiojoje Britanijoje – akivaizdus pavyzdys mums, kad depresijos gydymas neturi apsiriboti vien vaistų kompensavimu“, – tikino A.Germanavičius.

Lietuvoje kasmet apie 20 milijonų eurų išplaukia užsienio farmacijos bendrovėms, gaminančioms psichiatrinius vaistus.

Tačiau yra kitų veiksmingų metodikų, padedančių išvengti depresijos ir kitų elgesio sutrikimų.

Lietuvoje dažnai viešintys vokiečių mokslininkai Ulrichas Schweigeris ir Valerija Sipos skaito paskaitas apie kognityvinių (pažintinių) terapijų taikymą psichikos sutrikimų turintiems žmonėms.

2017 metais šie mokslininkai išleido knygą „Tikėkite ne viskuo, ką jūs galvojate. Sveikų ir laimingų smegenų vadovas“. Tai – populiarus pasakojimas, kaip galima išvengti psichikos sutrikimų. Vokietijoje ši knyga pateko į bestselerių sąrašą.

Elgesio terapija, kuria remiasi knyga, siekia XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio ištakas.

Tuo metu JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje šis metodas ėmė plisti kaip psichoanalizės pakaitalas.

Pasaulyje kognityvinė terapija labai išpopuliarėjo. Vokietijos aukštosiose mokyklose ši terapija yra dalis rezidentūros studijų.

Tačiau Lietuvoje iki šiol vyrauja įvairios psichoanalitinės mokyklos, kurių populiarumas Vakaruose jau nuslūgo.

„Kognityvinės terapijos kursai Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra tik podiplominėse programose, o tai reiškia, kad psichologijos studentai negali jos išmokti, nes jiems pernelyg brangu papildomai susimokėti už tai, kad galėtų savo darbe taikyti šiuolaikinius terapijos būdus“, – apgailestavo profesorius A.Germanavičius.

Depresija turi daug veidų

Depresija apgaulinga – žmogus jaučia, kad su juo kažkas negerai, jis gali būti nepatenkintas fizine būsena, savo situacija, bet nesupranta, kodėl.

Šią ligą galima įtarti, jei pasikeičia pomėgiai, netraukia tai, kas anksčiau teikdavo malonumo, susiaurėja interesai, jei žmogus netenka energijos, pasidaro apatiškas, lėtas.

Depresijos ženklu gali būti ir kaltės jausmas bei mintys apie tai, kad kai ko svarbaus nepavyko pasiekti gyvenime, kad viskas beprasmiška.

Asmenybės sutrikimams būdinga įkyrios mintys, kurios gali nuolat kamuoti ir žmones, turinčius elgesio sutrikimų. Todėl net gydytojams kartais depresiją būna sunku nustatyti.

Depresija yra susijusi su gerove. Kai gerovei skirtą klausimyną medikai pateikia sergantiems depresija žmonėms, jų atsakymai rodo, kad gerovė yra kur kas prastesnė nei niekuo nesiskundžiančių žmonių.

Gali būti ir netipiška depresija, kai žmogus iš nerimo nepajėgia atsitraukti nuo šaldytuvo ir valgo viską, ką randa jo lentynose. Tačiau nevalgymas, svorio mažėjimas taip pat nėra esminiai depresijos požymiai.

Persivalgymas – svarbus požymis, kad žmogui kažkas negerai. Dažnai jis nesugeba pasisotinti, nes kamuoja emocinis valgymas, kai valgoma ne iš alkio, o norint greičiu nusiraminti.

Miego sutrikimai taip pat nėra būdingi depresijai – kur kas didesnį įtarimą kelia padidėjęs nerimas be aiškios priežasties.

Depresijos požymiu gali būti ir sekso alkis. Tai būdinga į depresijos gniaužtus patekusiems jauniems vyrams, kurie po audringo sekso patiria išsekimą ir neilgai trunkančią ramybę.

Bet pasitaiko atvejų, kai intensyviais lytiniais santykiais norima užsimiršti ir išblaškyti prislėgtą nuotaiką net nesergant depresija.

Vyrų depresijai būdinga tai, kad jie linkę ne į pasyvumą ir atsitraukimą, bet priešingai – prasidėjus depresijai jiems kur kas būdingesnis impulsyvus elgesys, netgi ieškoma išsigelbėjimo darbe. Jie stengiasi bet kuriais būdais susigrąžinti prarastas pozicijas, nors jų darbo efektyvumas gali būti smarkiai sumažėjęs.

Moterys dėl depresijos labiau linkusios atsitraukti, užsisklęsti, vengti bendrauti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: G. Nausėda Seimo komisijos reikalauja įrodymų