Moters kantrybė trūko po to, kai vaikų akivaizdoje vyras jai smeigė šakute į koją. Tik tai paskatino ją palikti smurtautoją.
Reikalaudavo rodyti pirkinių čekius
Pasak Simonos, viskas prasidėjo nuo psichologinio smurto: menkinančių žodžių, grasinimų, ją gąsdindavusių vyro veiksmų, o baigėsi fiziniais sužalojimais.
Vyras nuolat žemino savo moterį. Nepaisant to, kad Simona ir taip mažai uždirbdavo, versdavo ją mokėti už komunalines paslaugas, nes butas priklausė jam.
„Jam turėdavau atiduoti visus savo pinigus. Man duodavo tik konkrečią sumą ir sakydavo: „Nueini į parduotuvę, nuperki maisto ir grįžusi parodai man čekį“, – prisiminė moteris.
Apie susitikimus su draugėmis Simona buvo priversta pamiršti.
„Arba turėdavau jį imti kartu, bet jis būdavo išgėręs ir prie žmonių darydavo „koncertus“, pradėdavo mane šmeižti, arba turėdavau sėdėti namie“, – paaiškino Simona.
Ilgainiui psichologinis smurtas peraugo į fizinį. Kai tai pasidarydavo nebepakeliama, moteris kviesdavo policiją.
„Atvažiuodavo pareigūnai, išveždavo jį, sakydavo: „Palaikysim iki ryto, kad išsiblaivytų ir grįžtų namo“. Parašydavau pareiškimą, bet pokalbis su pareigūnais paskatindavo jį atsiimti. Jie man sakydavo: "Kam tai? Vis tiek susitaikysite“, – kalbėjo Simona.
„Be jo jaučiausi niekas“
Ilgą laiką moteris nesiryžo smurtautojo palikti dėl sugniuždyto pasitikėjimo savimi.
„Sau nesakydavau: „Aš galiu“. Buvau tokia pažeminta, kad be jo jaučiausi niekas, niekam nereikalinga, maniau, kad nieko nemoku, nesugebu ir negalėsiu“, – atviravo Simona.
Kai vyras vaikų akivaizdoje smeigė moteriai šakute į koją, ji kreipėsi į Vilniaus miesto krizių centrą.
Dabar Simona jaučiasi laiminga.
„Sprendimas ateiti čia man tikrai labai padėjo. Mane čia pastatė ant kojų – ir darbą surado, ir mokslus baiginėju. Jau žinau, kad viena pati sugebėsiu ant kojų pastatyti du savo vaikus“, – neabejojo moteris, drąsiai prabilusi apie šeimoje patirtą smurtą.
Vertė imti greituosius kreditus
Dviejų vaikų mama Agnė į Vilniaus miesto krizių centrą atėjo su 2 tūkst. eurų skola greitųjų kreditų bendrovei.
Nė vieno euro iš šių pinigų moteris nepasiėmė sau – visi jie būdavo atiduodami priklausomybių svaigalams turinčiam vyrui.
Fizinio smurto Agnė nepatyrė.
„Su mėlynėm nevaikščiodavau. Bet kartais kumščiai nėra toke skaudūs, kaip žodžiai“, – neabejojo Agnė.
Vyro žodžiai tebeskamba galvoje
Moters tragedija prasidėjo dar vaikystėje, kuomet atsidūrė vaikų globos namuose. Mokykloje dėl to, kad yra kilusi iš prastos šeimos, Agnė nuolat kentė kitų vaikų patyčias.
Lyg to būtų maža, būdama nepilnametė pastojo ir pagimdė pirmąjį vaiką.
Vėliau susilaukė ir antrosios atžalos nuo vyro, kuris prieš ją nuolatos psichologiškai smurtaudavo.
„Labai skaudūs būdavo tie jo žodžiai: „Tu esi niekas. Tu esi iš globos namų. Kur tu išeisi? Ką darysi su naujagimiu vaiku ant rankų? Tu juk nedirbi ir neturi pinigų“. Man tie žodžiai iki dabar skamba galvoje“, – guodėsi Agnė.
Moters diena prasidėdavo mintimis, kaip viskas yra beviltiška ir kaip ji negali nieko pakeisti.
Bet vieną dieną Agnė paliko ją skriaudusį vyrą ir dabar jau ketvirtus metus gyvena Vilniaus krizių centre, pagaliau atsitiesė ir dabar pati padeda smurtą šeimoje patyrusioms moterims.
Vasarą su programa „Už saugią Lietuvą“ Agnė važinėjo po Lietuvą, pasakodama savo istoriją ir mokydama atpažinti blogą aplinkinių elgesį ir tinkamai reaguoti.
„Reikia važiuoti, apie tai kalbėti, kad moterys netylėtų. Pavažinėjusi po bendruomenes manau, kaip toms moterims sunku“, – kalbėjo Agnė.
Santykiai su vyru pasitaisė
Palikus smurtautoją vyrą Agnės santykiai su juo pasitaisė. Žinoma, prie to nemažai prisidėjo su pora bendravę socialiniai darbuotojai. Moteris prisipažįsta, kad pati dėl savo karštakošiškumo to nebūtų sugebėjusi pasiekti.
„Dabar jis išvažiavo uždarbiauti į Belgiją, siunčia mums pinigus, visas atostogas praleidžia su vaikais kartu. Nors pirmasis vaikas yra ne jo, abu myli vienodai. Jo mama stengiasi vaikus skirstyti į savą ir nesavą, bet jis sako: „Jeigu aš tą vaiką auginau, jis yra mano“.
Dabar apie jį stengiuosi nebekalbėti kaip apie blogą žmogų. O tai, ką patyriau, man dabar padėjo suprasti, į ką reikia atkreipti dėmesį, kuriant naujus santykius“, – kalbėjo Agnė.
Nukenčia ir aukštą padėtį užimančios moterys
Šios dvi moterys sugebėjo palikti smurtautojus ir pakeisti savo gyvenimus. Tačiau Lietuvoje yra daugybė moterų, šeimoje kenčiančių įvairiausių formų smurtą.
Dažniausiai kalbama apie fizinį smurtą, bet pamirštama apie kitokį smurtą, kuris nepalieka mėlynių, nors jis pasitaiko neretai. Tai – psichologinis, ekonominis smurtas, kuomet antroji pusė bando visiškai kontroliuoti išlaidas, seksualinis smurtas, naudojant fizinę jėgą arba kalbant apie sutuoktinių prievoles.
Siekiant atkreipti dėmesį į įvairias smurto formas, ketvirtadienį Vilniaus miesto krizių centre buvo surengta diskusija „Smurtas – ne tik kumščiai“.
Diskusijoje, kurią moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis, dalyvavo smurtą šeimoje patyrusios moterys, su jomis dirbantys specialistai, pareigūnai, politikai ir kiti visuomenės atstovai.
Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė neabejojo, kad visų rūšių smurto – fizinio, seksualinio ar ekonominio – pradžia yra psichologinis smurtas.
„Jį atpažįstame labai greitai, jei moteris sako: „Man neleidžia priimti sprendimų, neleidžia bendrauti su artimaisiais“. Tai – socialinė izoliacija“, – sakė N.Dirsienė.
Direktorė neretai susiduria su visišką finansinę kontrolę patiriančiomis moterimis, kurių sutuoktiniai ar sugyventiniai nedirba, bet išnaudoja jas finansiškai, verčia imti greituosius kreditus, paskolas.
Dažnai ekonomiškai smurtauja iš kalėjimų grįžę asmenys, kurie ypač mėgsta prisišlieti prie kelis mažamečius vaikus turinčių ir už juos pašalpas gaunančių moterų.
Įvairų, ypač psichologinį, smurtą šeimoje patiria ir net po kelis universitetinius išsilavinimus turinčios, aukštą socialinę padėtį užimančios, su įtakingais sutuoktiniais gyvenančios moterys, kurioms būna gėda prisipažinti apie savo bėdas.
Smurtas, kurį sunku įrodyti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnioji tyrėja Edita Lastovskienė mano, kad fizinio smurto mažėja, bet daugėja kitų smurto formų. Net apie 50 proc. smurto yra ne fizinis, bet psichologinis ar kitoks.
„Tačiau psichologinį smurtą labai sunku įrodyti. Mes jo negalime apčiuopti. Nors matosi, kad moteriai psichologiškai sunku, ji net dreba, pasakodama, ką patyrė“, – kalbėjo tyrėja.
Pasidomėjus, ar pareigūnai moka atpažinti psichologinį smurtą, E.Lastovskienė buvo atvira: „Gėda, bet ne visi“.
Maža to, pačios psichologinį smurtą patyrusios moterys, pamačiusios pareigūną vyrą, linkusios užsisklęsti ir apie tai nė nekalbėti.
Siekiant identifikuoti psichologinį smurtą reikia 1–2 valandų, deja, patruliai neretai tam neturi tiek laiko.
E.Lastovskienė pritarė, kad bet koks smurtas prasideda nuo psichologinio smurto.
„Visą laiką būna koks nors grasinimas. Vieną kartą pagąsdino, kitą jau naudojami kumščiai. Po to prasideda ekonominis smurtas, siekiant moterį izoliuoti, priversti paklusti vyrui“, – pastebėjo tyrėja.
Svarbiausios – pirmosios dvi paros
Deja, moterys ne visada ryžtasi duoti parodymus prieš smurtaujantį vyrą. Anksčiau dažna atsiimdavo parašytą pareiškimą, nes taip pasielgti įkalbėdavo pareigūnai.
Dabar pareiškimo nebereikia. Smurtautojas sulaikomas pagal faktą – užtenka iškvietimo.
Tačiau ir dabar moterys dažnai kategoriškai atsisako duoti parodymus prieš savo skriaudikus.
„Vis dėlto mums pakanka kreipimosi, kad siųstume bylą į teismą. Be to, bendradarbiaujame su Bendrosios pagalbos centru, stebime įtariamojo poziciją“, – teigė pareigūnė.
Anot tyrėjos, svarbiausios yra pirmosios dvi paros po pranešimo apie smurtą, per kurias būtina spėti apklausti nukentėjusiąją.
„Jeigu mes per 48 valandas neapklausiame nukentėjusiosios, byla griūna. Nes moteris automatiškai – ar iš baimės, ar dėl kitų priežasčių – ima keisti parodymus“, – paaiškino E.Lastovskienė.
Deja, kartais ir smurtautojas, ir auka būna neblaivūs. Esant tokioms aplinkybėms negalima atlikti procesinių veiksmų.
Kaltas romantizuotas įvaizdis
Tad kas gi lemia smurtaujantį elgesį ir kodėl kai kurie žmonės tampa aukomis?
N.Dirsienė siūlė smurto priežasčių reikia ieškoti dar vaikystėje. Esą jei vaikas patiria patyčias ir neišmoksta joms atsispirti, užaugęs jis taps arba smurto auka, arba smurtautoju.
Tuo metu psichologė, Vilniaus kolegijos dėstytoja Agnė Grušauskaitė mano, kad tai lemia ir visuomenės bei žiniasklaidos primetamas romantizuotas vyro ir moters įvaizdis.
„Moterims sukuriama iliuzija, kas yra geras gyvenimas, koks turi būti vyriškas vyras. Vyrišku vyru laikomas toks, kuriuo galima pasitikėti, su juo atsipalaiduoti buityje, lengvai gyventi. Manoma, kad jis turi viskuo aprūpinti moterį.
Turėdama tokį romantišką įvaizdį moteris nesistengia pati tapti savarankiška, bet pasikliauna vyru ir tada papuola į tam tikrus spąstus, tampa ekonomiškai pažeidžiama“, – pastebėjo psichologė.
Specialistės teigimu, toks požiūris formuojamas jau šeimoje, o ir visuomenė talpina moteris į tam tikrus stereotipus, sufleruoja, ko tikėtis iš santuokos.
„Smurtaujantys vyrai irgi turi romantinių nuostatų apie moteris. Jie mano: „Ji mane mylės, visada bus patenkinta, aš turiu ją išlaikyti“. Bet tai ne visada pavyksta. Vyrai irgi dėl tam tikrų nuostatų pakliūna į spąstus“, – neabejojo A.Grušauskaitė.
Kai kuriems smurtautojams esame pakantesni?
Dabar smurtautojams įstatymų numatyta tvarka skiriama ne tik bausmė. Kartą teistas už smurtinį elgesį šeimoje, net jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, smurtautojas teismo gali būti įpareigotas išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Tai – 24 grupiniai užsiėmimai, kuriuos veda vyras ir moteris, kad galėtų būti tam tikro santykio pavyzdžiu.
Anot užsėmimus vedančius A.Grušauskaitės, pagrindinis tokios programos tikslas – keisti vyrų požiūrį į smurtą, į moterį, padėti atskirti emocijas.
Ir nors smurtautojų būna visokių – nuo socialinės atskirties grupei priklausančių bedarbių, teistų asmenų, iki gerai uždirbančių, tam tikrą galią turinčių ir socialiai patrauklių vyrų, psichologė pastarųjų smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose nesutinka.
E.Lastovskienė paaiškino, kad kol kas lankyti nuo smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimus įpareigoja tik prokurorai, kurie, remdamiesi savo požiūriu ir vertybėmis, gali nuspręsti – skirti tokią priemonę, ar ne.
Deja, kol kas nėra vieningo sutarimo skirti išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą visiems, kurie smurtavo.
A.Grušauskaitės nuomone, tai rodo, kad esame pakankamai pakantūs vyrų, kurie turi tam tikrą socialinį statusą, galią ir įtaką, netinkamam elgesiui.
