Vyriškumo mokytojas: ką vyrai tarpusavyje kalba apie moteris

Jeigu vyras neturi ryšio su savo tėvu, jam gyvenime nesiseks, trūks finansinės laisvės. Vyrišku vyru ne gimstama, o tampama per iššūkius.

D.Kantakevičius Lietuvos vyrus vyriškumo moko ir Norvegijos kalnuose.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
D.Kantakevičius Lietuvos vyrus vyriškumo moko ir Norvegijos kalnuose.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Feb 4, 2018, 8:00 AM, atnaujinta Feb 4, 2018, 10:39 AM

To vyrų stovyklose moko motyvacijos treneriu prisistatantis Donatas Kantakevičius (40 m.). Stovyklų dalyviai užsiima tuo, apie ką moterims geriau nežinoti. Užtat treneris turi patarimų vienišoms motinoms, auginančioms berniukus.

Vilnietis D.Kantakevičius sakė auginąs šalyje vyriškumą. Jis buria įvairių profesijų ir skirtingo amžiaus vyrų kompaniją, rengia susitikimus, išvykas, organizuoja stovyklas vyrams ir berniukams Lietuvoje bei užsienyje. Jose vyrai išmoksta save mylėti, ima siekti aukštesnių tikslų, atkuria santykius su aplinka, auga jų vyriška energija.

Lektorius, verslo konsultantas ir vadovas, svetainės vyrai.eu įkūrėjas D.Kantakevičius yra baigęs elektromechanikos ir elektronikos mokslus, aštuoniolika metų dirbo pardavimo srityje – nieko bendra su psichologija.

Bet, regis, vyrai, kurie yra kur kas uždaresni nei moterys, jam atsiveria labiau nei psichologo kabinete.

– Vyrui geriausia tada, kai su juo bendraujama kaip lygus su lygiu, jaučiamas palaikymas. Vien klausinėti kaip psichologui neužtenka – reikia pačiam dalintis.

Svarbiausias dalykas, kurį aš darau, – apsinuoginu pats. Ne fiziškai, bet pasakau viską apie save, visą savo istoriją – kas man nepavyko, kaip išsiskyriau, kaip išsprendžiau problemas. Kai esi su jais atviras, jie irgi atvirauja.

Taip kiekvienas tarpusavyje pasipasakoja ir randa panašumų. Įdomiausia, kai paaiškėja, kad visų istorijos labai panašios, skyrybos panašios, problemų sprendimai irgi panašūs.

Kalbame, diskutuojame ir galiausiai prieiname prie išvados, kad jei jau susipykai su kuo nors, reikia ieškoti būdų susitaikyti.

Reikia gyventi kuo lengviau! Kam nešioti akmenį dvejus, septynerius metus, dvidešimt metų? Tai vyrams būdinga, bet labai sunku.

– Kokios pagrindinės problemos kamuoja šiuolaikinius vyrus?

– Vyrai negerbia savęs, nežino, ko nori, neatranda savo veiklos, išgyvena skyrybas, neturi ryšių su savo sūnumis, negerbiami savo vaikų, galvoja apie savižudybę. Ko gero, nebuvo tokios išvykos, kurios metu nebūtume palietę pastarosios temos.

– Kokia jūsų istorija?

– Prieš penkerius metus vedžiau antrą kartą. Prieš tai pirma santuoka iširo po aštuonerių bendro gyvenimo metų. Su pirmąja žmona išsiskyrėme taikiai, iki šiol šiek tiek išlaikome bendravimą.

Ką suvokiau per savo gyvenimą apie visus santykius, kuriuos esu turėjęs? Jeigu išsiskiri piktai, tave tas pyktis ir lydi, apsunkina.

Turėjau santykius, kur labai save graužiau, ir tada, kai atsiprašiau žmogaus, man labai palengvėjo. Štai kur atsakymas – nereikia graužtis, reikia kalbėtis.

Vyrus raginu sakyti visą tiesą savo moterims. Buvai neištikimas? Prisipažink. Prisidirbai? Pasakyk. Nepatinka santykiai? Sakyk, kad nepatinka, ir sėsk kartu ieškoti sprendimo.

O ne apsisuk ir eik ieškoti kitos. Vyrams sakau: jūs galite penkiolika moterų pakeisti, bet gyvenimas nepasikeis. Problema – ne moteris, o jūs patys.

– O kai vyrai pasakoja apie skyrybas, pirmiausia problemų ieško savyje ar vis dėlto moteryje?

– Prieš atvykdami į stovyklą dėl nesiklostančių santykių ar skyrybų jie kaltina moterį, o ten supranta, kad problema – jie patys.

Mes paliečiame vaikystės, tėvų, santykių temas. Sakau: kai rinkaisi žmoną, negi ji buvo tokia bloga?

Man sako: ne, prieš dvejus metus buvo fantastiška. Ir aiškinamės, kurioje vietoje du žmonės vienas kitą pametė. Jis susirado kitą moterį ir ėmė švaistyti energiją.

Žmogus turi bateriją ir gali skirti tiek energijos, kiek turi. O jei vyras turi tris moteris, švaisto energiją be reikalo.

Juk galėtų ją skirti darbinei veiklai, planams, o ne guostis, kaip jiems nepavyksta praturtėti. Energija yra laikas, o laikas – pinigai.

– Mano, moters akimis, stovyklos tik vyrams, vyrų susitikimai iškart kelia smalsumą. Kas tai – uždara vyrų sekta?

– Geras žodis „sekta“. (Juokiasi.) Moterys turi savo sektą, susirenka į būrelį, apkalba viską ir grįžta laimingos.

Po moterų susitikimo mano žmona grįžta laiminga, švytinti, energinga. Vyrai taip pat pasikeičia pabuvę tarp vyrų, turėdami iššūkių, išsikalbėję, aptarę problemas.

Pavyzdžiui, iškelia kuris nors sekso problemą – kadangi santykiai pašliję, pusę metų jokio sekso. Tada kiekvienas pradeda pasakoti, kaip jam buvo, kaip jis tai išsprendė.

– O apie ką draudžiama kalbėti?

– Žinoma, moterų tema yra populiari tarp vyrų, tačiau kalbame pagarbiai. Negaliu klausyti, kai vyrai apie savo moteris kalba nepagarbiai.

Mane stebina, kai tai vyksta. Neleidžiame nė vienam kalbėti apie moteris blogai. Juk jos mums gimdo vaikus, mes patys nusprendėme su jomis kurti šeimą.

– Ar yra susitarimai, ko negalima pasakoti moterims?

– Susitarimas yra toks, kad grįžus namo iš stovyklos negalima moterims pasakoti visai visko, ką ten veikėme. Nereikia gąsdinti moterų, nes yra iššūkių, apie kuriuos joms geriau nežinoti.

Kita vertus, jeigu vyras išvažiavo liūdnas, o grįžo laimingas, reikia tik džiaugtis. Nuolat gaunu moterų laiškų su padėkomis: „Ačiū, grįžo tikras žvėris“, „Ačiū, jis į darbą išėjo nepaprastai laimingas“.

Po stovyklos ar susitikimo gavęs tokius atsiliepimus pats tampu laimingesnis. Vadinasi, verta tai daryti.

– Tai ką vis dėlto veikiate stovyklose? Kokia dienotvarkė?

– Ji griežta. Keliamės penktą valandą ryto, sportuojame. Po to – paslaptys. (Šypteli.) Bendraujame, ieškome atsakymų, keliame sau iššūkius.

Pavyzdžiui, vaikštome per miškus tamsoje, kopiame į kalnus. Tai labai naudinga. Nuo vaikystės mums sakė: ten neik, ten nesaugu, dar pagrobs ar užgaus. Vyrams tai įaugo į kraują.

Jei vyras yra psichologiškai užsidaręs, atsiverti jam labiausiai padės kalnai arba džiunglės. Aš pats esu praleidęs Peru džiunglėse penkias savaites. Ten bet kuris atsivertų.

– Kokie vyrai grįžta iš tokios stovyklos?

– Švyti akys, pradeda žiūrėti į save pagarbiai, svarbiausia – gerbti savo kūną. Nuo vaikystės daugelis kažkodėl užprogramuoti, kad jie nepakankamai raumeningi ir vyriški.

Bet ne grožis svarbiausia. Yra vyrų, turinčių milžinišką pilvą, ir negali atsiginti moterų. O dalis atletiškų vyrų turi gražų kūną, bet nemoka valdyti vyriškos energijos, jų akys negyvos. Turi būti pusiausvyra tarp vidaus ir kūno.

– Kaip jūs tapote vyriškumo mokytoju?

– Pastaruosius penkerius metus ėmiau įnirtingai save analizuoti, ieškoti savęs, vyriškumo. Ko gero, kaip ir daugumai, toks laikotarpis ateina apie 35 metus.

Kai ima nebetraukti klubai, alkoholis, rūkymas, tampa neįdomūs banalūs pokalbiai apie moteris, bereikšmį seksą. Kai supranti, kad tai neskatina jokio augimo.

Kitas dalykas – iškėliau klausimą, kodėl vyrai tokie užsidarę. Moterys buriasi į grupes, o vyrai – ne. Jie tarp savęs konkuruoja, susitikę išgeria ir kalba nereikšmingus dalykus, užuot sprendę problemas, išsišnekėję, vieni kitiems padėję.

Iš pradžių į susitikimus ateidavo vos po 3–5 vyrus. Tačiau po truputį ratas ėmė didėti, sukūriau svetainę vyrai.eu, ėmiau rengti dažnesnius susitikimus, stovyklas. Pamačiau, kad poreikis yra, mat atsiliepimai labai teigiami.

Pakeičiau vyrų kompaniją – iš vienos perėjau į kitą. Aplink mane atsirado daugiau verslo atstovų, sąmoningesnių, tikslų siekiančių, iššūkius mėgstančių vyrų. O tokioje kompanijoje apie bet ką nepakalbėsi, tik prasmingomis temomis – šeima, vaikai, verslas, pinigai, kaip geriau keliauti, kaip geriau gyventi, kaip pažinti savo galimybes.

Norisi, kad kuo daugiau vyrų pagaliau mestų tas banalias kalbas ir pereitų prie realių dalykų, ypač jaunimas. Pastaraisiais metais ėmiau važinėti į mokyklas, stebėti, kas darosi 12–18 metų berniukams.

Paaiškėjo, kad 8 iš 10 berniukų yra auginami mamų. Tėvas beveik neprisideda. Tokia statistika nuliūdino.

Dabar mokyklose rengiu motyvacijos seminarus. Įsivaizduokite, susirenka pilna auditorija, tačiau priekyje sėdi tik mergaitės, o vyrukai – gale.

Tuomet sakau: kas gale sėdi, darys po 20 atsispaudimų. (Juokiasi.) Aišku, visi greitai perėjo arčiau, bet vis tiek darė atsispaudimus.

Iš tikrųjų matyti, kurie berniukai augę su mama, kurie – ir su tėvu. Vieni turi daugiau moteriškos, kiti – vyriškos energijos. Turi būti pusiausvyra.

Kaip gali moteris išmokyti berniuką tapti vyru?

Mama gali išmokyti meilės, švelnumo, nuolankumo, pažinti moterį, pagarbos. O kaip elgtis, turi mokyti tėvas.

– Ką daryti, jei tėvas nenori prisidėti prie sūnaus auklėjimo?

– Pats neturėjau tėvo, daugiau gyvenau su krikšto tėvu, mokiausi iš gerų vyrų. Nuo vaikystės teko dirbti vyriškoje komandoje. Tai mane išgelbėjo.

Dėl to dabar išsiskyrusioms moterims, kurios vienos augina berniukus, patariu, kad jų sūnūs būtų tarp išsilavinusių, protingų, įdomių vyrų. Tokiu būdu jie viską perims.

Išrinkite berniukui gerą, tinkamą trenerį, pas kurį jis galėtų lankyti treniruotes. Tada per tuos 5–7 metus, kol berniukas užaugs, treneris jam taps autoritetu, vyrišku pagrindu, tarsi tėvu, į kurį jis žiūrės su pagarba.

– Mums, moterims, atrodo, kad vyrai pastaruoju metu tampa vis moteriškesni, nesiima iniciatyvos. Ar jums toks įspūdis nesusidaro?

– Vyrai darosi moteriškesni visą pastarąjį šimtmetį. Su istorikais pakalbame apie tai. Dalis vyrų žuvo per karus, dalis buvo išvežta į koncentracijos stovyklas. Ir nuo Antrojo pasaulinio karo vaikus augino mamos ir močiutės.

Regis, dabar niekas ir nepasikeitė, tendencija išliko ta pati. Kalbant apie tobulėjimą, jei brėžtume linijas, moterų kreivė būtų į viršų, o vyrų – į apačią.

Moteris dabar dominuoja 12 pagrindinių profesijos sričių, vyrai – perpus mažiau. Tenka daug bendrauti su verslo žmonėmis, kurie pastebi tendenciją, kad moterys versle yra veržlesnės už vyrus.

Vyras žino, kad gaus darbą, o moteriai jį reikia išsikovoti. Moteris sustiprina savo vyrišką energiją ir ja tinkamai naudojasi.

Vyras atsipalaiduoja. Ir jei jis nieko neveiks, po metų jam jau bus sunku pasivyti moterį. Taip ir santuokoje – ji sėkminga tol, kol abu tobulėja lygiagrečiai.

– Kalbama, kad santuoka jau tampa nykstančiu reiškiniu. Gal irgi dėl visuotinio vyriškumo trūkumo?

– Tiesa, vyrai nesiima iniciatyvos. Laukia, kol moterys priims sprendimus, abejoja. O man kyla klausimas: ar vyras gali abejoti?!

Kai sutikau savo žmoną Raselę, man nekilo abejonių, po pusės metų susituokėme. Jei vyras abejoja, svarsto, tai – ne jo žmogus ir kada nors nebus kitaip.

Kitas dalykas – vyrai bijo moterų, nes jos visose srityse tampa stipresnės, daugiau tobulinasi, daugiau nori žinoti.

– Kaip apibūdintumėte tą vyriškumą?

– Vienam vyriškumas siejasi su raumeningomis kojomis, kitam – su džentelmeniškumu. Man vyriškumas – atsakomybė.

Taip, drabužiai, įvaizdis irgi svarbu. Tačiau jei vyro viduje sujaukta, jam sunkiai seksis priimti sprendimus, taip ir abejos visą gyvenimą.

Kai kyla idėja, net naktį turi sėsti prie kompiuterio ir ją užsirašyti, užuot svarstęs, ar ji tikrai gera, kur tave nuves. Nedvejok, daryk.

Taip ir santuokoje. Vyras turi paimti moterį už rankos ir vesti per gyvenimą, o ne moteris tempti vyrą. Girdžiu vyrus kalbant: ji pati žino, ko nori, ji neleidžia man pasireikšti.

Žinoma, juk namai – moters teritorija, o vyro rūpestis – viskas aplink juos, apsaugoti teritoriją. Man kai kurie sako: Donatai, tu nusišneki, juk ne akmens amžius.

Bet juk visais laikais vyrai saugodavo teritoriją – ar buvo ola, ar pilis. Tad kai moteris nesijaučia saugi, pati viską išsprendžia.

– Sakote, vyriškumo galima išmokti. Nuo ko reikėtų pradėti?

– Per vieną dieną vyriškas netapsi. Po mūsų susitikimų vyrai įgauna įrankius ir patiria būseną, kurią turėtų stengtis išlaikyti. Viena pagrindinių taisyklių – kuo daugiau laiko praleisti su vyrais.

Kitas dalykas – jei turi sūnų, turi jį auginti, prižiūrėti, visur su savimi vedžiotis, jis turi matyti geriausius pavyzdžius. Taip ir pats išmoksi, ir jį išmokysi.

Trečias dalykas – tėvas ir motina. Turi palaikyti gerus santykius su abiem tėvais – tai yra pagrindas. Kai vyras susitvarko santykius su tėvais, visose srityse jam pradeda sektis.

Labiausiai vyras tobulėja ir auga tada, kai imasi iššūkių. Nesvarbu, kur – versle, moksle, sporte. Svarbu, kad tas iššūkis būtų sunkiai įgyvendinamas.

Mūsų stovyklose lengvų iššūkių nebūna. Iš pradžių vyrams akys ant kaktos iššoka, bet kai jie tai įveikia, supranta, kad gali viską.

Kaip moterys gali prisidėti prie vyriškumo ugdymo? Jos nuolat prisideda – ne tik išleidžia vyrus, bet ir pačios juos išsiunčia. Bet ne per prievartą, o moka įkalbėti. Bet esu gavęs ir tokių laiškų: „Aš pasirūpinsiu savo vyru pati.“

– Ką manote apie tai, kad žmonos vyrus išleidžia kartą per metus savaitei paslidinėti į kalnus? Visas kitas atostogas jie leidžia kartu.

– Tai jau primena koncentracijos stovyklą. (Juokiasi.) Žinoma, jei kompanija nuolat puotauja, nieko gero. Vyrai dažniausiai neištikimi būna, kai padaugina alkoholio. O sporto klubuose – būriai gražių moterų aptemptais drabužiais, tai vyrus blaško ir jie net pasportuoti normaliai negali.

Bet leisti laiką sąmoningų vyrų kompanijoje, padiskutuoti, kartu spręsti problemas – visai kas kita. Man pačiam yra laimė padėti kitiems vyrams.

Žinoma, ir moterys klysta, kai per daug egoistiškai vyrą laiko prie savęs. Kai nutrūksta grandinė, vyras lekia, kur akys veda.

Duokite vyrui protingą laisvę. Jis turi būti atsakingas arba toks tapti.

***

Interviu su D.Kantakevičiumi žiūrėkite laidoje „Gyvenimo būdas“ ketvirtadienį, vasario 8 d., 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.