Šokiruojanti statistika: kas trečias senelis Lietuvoje yra vienišas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vyresnių kaip 65 metų amžiaus žmonių Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono ir kasmet – vis daugėja. Kas trečias tokio amžiaus senjoras gyvena vienas, o dažnas iš jų iš namų neišeina ištisus metus. Pasak psichologės–psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, vieniši seneliai ne tik kenčia nuo fizinių ligų, bet blogėja ir jų psichologinė sveikata – jie tampa apatiški, vangūs ir net suserga depresija. Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia šią situaciją keisti.

 Vienišo žmogaus būsena dažnai darosi melancholiška ir depresyvi.<br> 123rf nuotr.
 Vienišo žmogaus būsena dažnai darosi melancholiška ir depresyvi.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 4, 2018, 11:39 AM, atnaujinta Sep 4, 2018, 11:40 AM

Anot G. Petronienės, vienišumas sukelia nemažai psichologinių rizikų. „Vienišo žmogaus būsena dažnai darosi melancholiška ir depresyvi. Jeigu žmogus sąmoningai nežino, kaip tvarkytis su vienišumo būsena ar tiesiog neplanuotai lieka vienas, jis darosi apatiškas, vis mažiau kuo nors domisi, sumažėja jo savivertė, žmogus pradeda save graužti“, – pastebi psichologė.

Televizorius – vienintelis draugas

Vienišumas daro įtaką ir priklausomybių atsiradimui. Vieniši seneliai itin dažnai tampa priklausomi nuo televizorius žiūrėjimo.

„Jie gali visą dieną žiūrėti serialą po serialo. Jeigu kažkas aplinkui vaikščiotų, dar galėtų perspėti, kad tai kenksminga, tačiau, kai žmogus lieka visai vienas bute, niekas nebepastebi, ką jis veikia – pavyzdžiui, valandų valandomis žiūri į vieną tašką ir nuolat galvoja apie liūdnus dalykus“ – sako psichologė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia spręsti šią problemą.

„Ilgus metus slaugydami iš namų išeiti negalinčius senelius pastebėjome, kad jiems svarbi ne tik slauga, bet ir bendravimas, šiltas žodis, išklausymas. Taip gimė programa „Šilti apsilankymai”, skirta vienišiems, daugiausiai vyresnio amžiaus žmonėms dėl sveikatos ir kitokių kliūčių retai išeinantiems iš savo namų, neturintiems artimų žmonių rato. Su seneliais bendrauja, jiems padeda bei nuolatos lanko Raudonojo Kryžiaus savanoriai, kurie tampa naujais jų draugais,“ – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė.

Su seneliais ir lanko gydytojus, ir dainuoja

Savanoriai, kartu su seneliais vaikšto lauke, padeda apsipirkti, aplanko gydytoją ar seniai matytą draugą. Priklausomai nuo senelio pomėgių, savanoriai skaito knygas, žaidžia stalo žaidimus, klauso muzikos ar net kartu dainuoja.

„Kartą mano lankoma senelė prasitarė, kad jai patinka tam tikra muzika. Tuomet aš paėmiau jai ir įrašiau tos muzikos į kompaktinį diską. Kai paleidau, močiutė tiesiog nušvito ir taip džiaugėsi... Man tai mažytis darbelis, o jai – didelė laimė“, – pasakoja Raudonojo Kryžiaus savanorė Jovita Umbrasaitė.

Šiuo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai lanko 80 vienišų žmonių, ir jiems skiria po keletą valandų per savaitę.

„80 senelių yra lašas jūroje, turint omenyje, kokia opi vienišumo problema Lietuvoje yra šiandien. Nuoširdžiai norime padėti seneliams ir plėsti parengtų savanorių tinklą. Kad galėtume tai padaryti, ieškome tvarių finansavimo šaltinių, kurie užtikrintų nenutrūkstamą šios programos įgyvendinimą ir plėtrą Lietuvoje. Todėl kviečiame žmones tapti nuolatiniais Lietuvos Raudonojo Kryžiaus rėmėjais ir kiekvieną mėnesį prisidėti prie mūsų organizacijos,“ – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė.

Tapti nuolatiniais Raudojo Kryžiaus rėmėjais ir taip prisidėti prie senelių vienišumo mažinimo žmonės galės prekybos centruose IKI Vilniuje. „Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šios iniciatyvos bei laukiame visų mūsų prekybos tinklo parduotuvėse – jose stovės specialūs stendai, kuriuose gausite visą reikalingą informaciją apie galimybę prisidėti prie senelių vienišumo mažinimo“, – sako prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.