Į pagalbą – užimtumo kambariai
Jei iš gydymo įstaigų grįžę žmonės paliekami vieni, likimo valiai, ligos atkryčiai kartojasi. Būtina, kad psichikos negalią turintys žmonės tęstines paslaugas gautų ir namuose. Gydant psichikos sutrikimus, visame pasaulyje nuo medikamentinio gydymo pereinama prie kompleksinio, stengiamasi teikti kuo daugiau paslaugų bendruomenėje.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija dar 2000-aisiais prie šalyje veikiančių psichikos sveikatos centrų ėmė kurti užimtumo kambarius. Šiuo metu jais rūpinasi prie bendrijos įkurta VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba.
Tarnybos direktorė Algė Nariūnienė sako, kad užimtumo kambariai labai reikalingi: „Jei psichikos sutrikimą turintis žmogus po gydymo kurso ligoninėje išleidžiamas į namus, kur jo niekas nelaukia, jo būklė tik prastėja. Didelė dalis psichikos neįgaliųjų gyvena vieniši, jų buities sąlygos – vargingos. Svarbu, kad tokie žmonės nesijaustų atstumti, niekam nereikalingi, kad turėtų, kas juos išklauso, padeda, kad galėtų užsiimti mėgstama veikla.“
Direktorė pabrėžia – ypač gerai tai, kad užimtumo kambariai veikia prie psichikos sveikatos centrų, tuomet daugelį paslaugų žmonės gali gauti vienoje vietoje. „Atėję pas psichiatrą vaistų, žmonės gali pabendrauti su psichologu, užsukti į užimtumo kambarį, pabūti kartu su likimo draugais. Tai padeda mūsiškiams lengviau prisitaikyti prie visuomenės, grįžti į bendruomenę, motyvuoja žengti į priekį“, – sako A. Nariūnienė.
Pasak jos, kiekvienam, atėjusiam į užimtumo kambarį, pasiūloma jam tinkamų užsiėmimų. Čia dirbantys specialistai parenka veiklas pagal poreikius ir sveikatos būklę. Kai kuriuose užimtumo kambariuose dirba tik socialiniai darbuotojai, kitur – ir slaugytojai, ir psichologai, ir kiti specialistai. „Žinoma, būtų puiku, kad tų veiklų galėtume žmonėms pasiūlyti kur kas daugiau, bet tam trūksta lėšų. Finansavimą užimtumo kambariams skiria miestų ir rajonų savivaldybės, tačiau jis – itin menkas, todėl didelė dalis darbuotojų užimtumo kambariuose dirba papildomai ar visai savanoriškai, skatinami noro padėti visuomenės atstumtiems žmonėms“, – pabrėžia VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai direktorė.
Pagalba ne tik neįgaliesiems, bet ir jų šeimoms
Užimtumo kambariuose pagalba teikiama ne tik turintiems psichikos sutrikimų, bet ir jų šeimoms. VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centre įsikūrusį užimtumo kambarį lanko 30 psichikos negalią turinčių žmonių ir septyni jų artimieji. „Tai nereiškia, kad tiek žmonių susirenka pas mus kasdien, nedideliame mums skirtame kambarėlyje visi sunkiai sutilptų. Be to, kai kuriems kasdien būtų sudėtinga atvykti iš aplinkinių kaimų. Dirbame kasdien po dvi valandas – nuo devintos iki vienuoliktos ryto, tuo metu į užimtumo kambarį gali užsukti visi norintys“, – sako užimtumo kambario vadovė, socialinė darbuotoja Jolanta Simanauskienė.
Jos teigimu, panašių paslaugų labai reikia tiek turintiems psichikos sutrikimų, tiek ir jų šeimų nariams. „Psichikos negalia – bene sudėtingiausia iš visų, ją turintiems žmonėms sunku prisitaikyti prie visuomenės, daugeliui jie atrodo keisti, nesuprantami, todėl aplinkiniai juos atstumia. Kai kurie net šeimose nesulaukia dėmesio, supratimo, jiems neleidžiama išsakyti savo nuomonės, neatsižvelgiama į jų jausmus, norus. Neva, ką gali spręsti „kvailas“ žmogus“, – su apmaudu kalba socialinė darbuotoja.
Pasak jos, šeimos nariams dažnai taip pat labai trūksta žinių, kaip elgtis su psichikos liga susirgusiu artimuoju, kaip suteikti jam visą įmanomą pagalbą, kaip su juo bendrauti. „Tie šeimos nariai, kurie iš tiesų nori padėti saviškiams, ateina pas mus, prašo pagalbos. Organizuojame pagalbos sau grupes, šeimos dalijasi patirtimi, problemomis, pasiekimais. Psichikos negalią turintys žmonės kartu su artimaisiais vyksta į stovyklas prie jūros, kur visi kartu ilsisi. Už šią galimybę esame nuoširdžiai dėkingi Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai, nes mūsiškiams gauti sanatorinį gydymą praktiškai neįmanoma. Bendrijos skiriami kelialapiai – vienintelė galimybė atsikvėpti, pailsėti“, – sako J. Simanauskienė.
Užsiėmimai šeimos nariams vyksta ir kartu, ir atskirai. Į juos kviečiami ir psichikos sveikatos centre dirbantys psichologai ar psichiatrai.
Gali stebėti sveikatos būklę
J. Simanauskienė pabrėžia, kad užimtumo kambario lankytojų sveikatos būklę galima nuolat stebėti, taigi greičiau suteikti pagalbą ligai paūmėjus: „Kai kuriems iš mūsiškių pasitaiko itin stiprių epilepsijos, panikos priepuolių. Pastebėję tegu ir nežymius pokyčius, išsyk konsultuojamės su medikais. Jie sprendžia, ar tai – jau paūmėjimas, ar žmogui jau reikia rimtesnio gydymo. Pavyzdžiui, mūsų užimtumo kambaryje lankosi moteris, kuri anksčiau psichiatrijos klinikose būdavo gydoma kasmet. Dabar ji jau septynerius metus apsieina be gydymo įstaigų. Tai rodo, kad panašios paslaugos mūsų žmonėms reikalingos.“
Socialinės darbuotojos teigimu, psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikšmingi, atrodytų, paprasti dalykai – galimybė išsipasakoti, pasidalyti mintimis, baimėmis, džiaugsmais. Svarbu ir širdžiai miela veikla. „Turime ir labai talentingų žmonių, rašančių eilėraščius, jiems padedame išleisti savo kūrybos knygeles. Tai jiems suteikia daug džiaugsmo. Kiti gražiai siuvinėja, piešia, lanksto iš popieriaus. Stengiamės pastebėti kiekvieno pomėgius ir leisti jiems atsiskleisti“, – kalba J. Simanauskienė.
Pasak pašnekovės, žmonėms, turintiems psichikos negalią, labai svarbus sportas. Be psichikos sveikatos centro skirto kambarėlio, rūsyje užimtumo kambario lankytojams skirta nedidelė sporto salė, kur yra treniruoklių ir kito inventoriaus. Čia galima žaisti tenisą, smiginį. „Judėjimas, fizinė veikla mūsiškiams ypač svarbi. Žiūrėk, ateina kuris lankytojas prastesnės nuotaikos, kitas jam siūlo: „Einam pažaisti tenisą, išsikrausi“. Tai suteikia gerų emocijų, padeda pasijusti geriau“, – aiškina socialinė darbuotoja.
Raseinių užimtumo kambaryje dirba dvi darbuotojos, tačiau kviečiamasi ir savanorių. Ateinanti floristė padeda sukurti nuotaiką per šventes, iš savo atsineštų medžiagų moko kurti velykines ar kalėdines kompozicijas, dekoruoti namus.
Užimtumo kambario lankytojai stengiasi neužsisėdėti patalpose – jie nuolat eina į mieste vykstančias šventes ir renginius. „Bendravimas psichikos negalią turintiems žmonėms duoda labai daug. Dažnai jie jaučiasi nereikalingi, nevertingi, netgi būna linkę žalotis. Tenka aiškinti, kad ne viskas šiame pasaulyje juoda, kad yra ir gerų dalykų. Būna, padedame spręsti ir konfliktus su artimaisiais. Mūsiškiai neretai yra ūmaus būdo, karštakošiai, greitai supyksta. Aiškiname jiems, kaip reikia stengtis susivaldyti, nagrinėjame įvykusius konfliktus. Džiugu, kai po tokių užsiėmimų mūsiškiai pareiškia, kad su artimaisiais pykstasi rečiau“, – šypsosi J. Simanauskienė.
Specialistė neslepia: panašaus darbo „valdiškai“ dirbti negalėtum, tai – gyvenimo būdas. Užimtumo kambario darbuotojos skambučių sulaukia ir vakarais, ir poilsio dienomis, ir po darbo. „Turintiems psichikos negalią reikia labai daug pagalbos, deja, jos Lietuvoje teikiama pernelyg mažai. Mūsų žmonės – nuostabūs, jie labai prie mūsų prisirišę. Net jei nebedirbčiau užimtumo kambaryje, matyt, jau negalėčiau nuo jų atsiskirti. Per ilgą laiką suartėjome, tapome tarsi šeima“, – pabrėžia socialinė darbuotoja.
Paslauga – labai reikalinga
Psichikos negalią turintį brolį prižiūrinti Dalia taip pat patenkinta gražiais santykiais su kitais užimtumo kambario lankytojais. Čia ji susipažino su likimo draugais, su jais bendrauja ne tik per užsiėmimus, bet ir laisvalaikiu. Be to, moteris sako, kad užimtumo kambario specialistai padėjo jai geriau suprasti brolio negalią. „Psichikos negalia uždeda antspaudą ne tik susirgusiam, bet ir visai šeimai. Visuomenė mus atstumia. Džiaugiuosi, kad čia susiradau naujų draugų, naujos veiklos, man patinka ateiti, pabūti kartu su kitais. Specialistai padeda pažinti psichikos negalią, į juos gali kreiptis visada, kada tik prireikia. Su broliu dabar bendrauti tapo lengviau“, – pasakoja Dalia.
Moteris pasidžiaugia užimtumo kambaryje atradusi ir savo talentą – piešimą. Dabar šis pomėgis jai tapo smagiu užsiėmimu, padedančiu atsipalaiduoti. Į užsiėmimus Dalia ateina ne tik su broliu, bet ir viena.
Dalios brolis Linas sako, kad jam užimtumo kambaryje labai patinka, nes visi jį čia priima tokį, koks jis yra. „Abu susiradom draugų, padedam vieni kitiems. Tai keičia neįgaliųjų likimus. Labai svarbu ir išmokti sekti artimojo ligą, nes jis pats ne visada supranta, kada ji paūmėja“, – sako Dalia.
Džiaugiasi teigiamu požiūriu
A. Nariūnienė primena, kad užimtumo kambarys Raseinių rajone – vienintelė vieta, kur psichikos negalią turintiems žmonėms teikiamos panašios paslaugos. „Esu labai dėkinga psichikos sveikatos centrams, kurie supranta užimtumo kambarių reikšmę, suteikia mums patalpas. Ypač norėčiau padėkoti Raseinių rajono psichikos sveikatos centro direktorei Ramutei Gailiuvienei už nuolatinę paramą, supratingumą. Be panašios pagalbos veiklą vykdyti būtų sudėtinga“, – sako VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorė.
Jos teigimu, neįgalieji ir jų šeimų nariai pageidautų, kad užimtumo kambariai veiktų ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais – kartą ryžęsi išeiti iš namų, žmonės nenori juose užsisėdėti. „Be abejo, tokiems žmonėms reikėtų daugiau veiklų, nors ir dabar užimtumo kambarių veikla pasiteisina. Tai rodo ir psichikos sveikatos centrų darbuotojų atsiliepimai, kad užimtumo kambarių lankytojų sveikata gerėja. Tai mums – didžiausias įvertinimas ir atlygis už darbą“, – pabrėžia A. Nariūnienė.
