Vaikų tokia dovana gal ir nenustebintų, bet suaugusiesiems tai sukelia šypseną – kreivą arba nuoširdžią.
Kodėl vaikas, gavęs tokį sveikinimą, pultų apkabinti draugą, mamą, tėtį ar šuniuką? Taip jis pasielgtų nė negalvojęs, nes tai būtų įdomus nuotykis.
Gali būti, kad vaikas būtų skaitęs prieš porą metų išleistą iš lenkų kalbos verstą knygą „Apkabink mane“, pasakojančią apie lokį, kuris paklausė lokiuko: „Ar žinai, sūnau, ko reikia, kad diena būtų sėkminga?“
Nors lokiukui atrodė, kad sėkmingos dienos pradžia galėtų būti nusiridenimas kūliais nuo kalnelio, tėvas jį iškėlė aukštai ant rankų ir pasakė, kad nusiridenti gal ir gerai, bet dar geriau su kuo nors stipriai apsikabinti. Juodu leidžiasi per mišką tam, kad ką nors sutikę apkabintų.
Ši pamokanti pasaka galėtų būti gerai suprantama 3–6 metų vaikams, o ne suaugusiesiems, nebetikintiems dvasingumu.
Bet kuo baigėsi bičiulių aptarinėtas bendradarbės poelgis dėl dovanos – apkabinimo?
„Gal ji turi psichikos problemų?“ – tokia buvo vyro reakcija. Moteris, gavusi tokią dovaną, papasakojo, kad anksčiau bendradarbė buvo pikta, o šįmet pradėjo keistis į gera ir netgi tapo komandos siela.
Be to, kartą per savaitę kolegė savo vyrui pradėjo skirti pasimatymus – juodu vakare susitinka mieste, eina į SPA ar pramogauti.
Kiti nagrinėjo piktumo priežastis – juk žmogus piktas gali būti, jeigu jam ką nors skauda arba nuolat nesiseka.
Kodėl pikčiurna staiga pasikeitė? Gali būti, kad jai padėjo psichologas ar psichologinės knygos.
„Tik turėdamas aukštą sąmoningumą žmogus gali taip smarkiai pasikeisti“, – apibendrino ilgokai patylėjusi dar viena bičiulė.
Kai kam pasirodė, kad jeigu šiaip sumanysi tą dovaną įteikti gatvėje, nežinai, kaip žmogus reaguos – ar apkabinimo neprilygins priekabiavimui?
Gal geriau svetimų žmonių nelieskite, verčiau apkabinkite nors tą, kuris jums artimas, ir nebereikės sukti galvos dėl įteiktos dvasingos dovanos.
Gali būti, kad apkabinimo virusu užkrėsite ne vieną, o daugiau žmonių.
Tas, kurį apkabinote ir pakėlėte nuotaiką, kitą kartą apkabins ką nors kitą. Ir tai gali tapti madinga, jei nauja mada neišsikvėps susidūrusi su amžinomis pikčiurnomis.
Net mažus žingsnius asmenybės pokyčių link būtų naudinga užsirašyti, kad po kiek laiko galėtumėte stebėti, kaip pasikeitė jūsų gyvenimas: kas džiugina ir kas vis dar liūdina.
Prieš tris mėnesius dovanų gavau „Laimės dienoraštį“, tai – knyga ne skaityti, o labiau rašyti. 2017 metais Žmogaus studijų centro išleistoje knygoje – 365 užduotys kiekvienai dienai.
Jeigu turėsiu ūpo, „Laimės dienoraštį“ pildysiu ištisus metus, nes užduočių pakaks būtent vieniems metams. O kas vėliau? Atsivertus paskutinius knygos puslapius galima rasti svarbiausius atsakymus, nes užduotys nukreiptos į esminius pokyčius.
„Naujasis aš“ – taip pavadinta 361-oji užduotis, kuri apibendrina, kad nuolat ko nors mokomės, augame, tobulėjame, bet ne visada apie tai pagalvojame ir įvertiname.
Todėl ši užduotis prašo atsakyti, ką naujo apie save sužinojau šiais metais? Kai 2019-ieji eis į pabaigą, neabejoju, kad turėsiu atsakymą.
Juk jau dabar esu atlikusi 84 užduotis, kurios veda prie to, kad kiekviena diena būtų laimingesnė.
Gavus šią dovaną nebuvo sunku įveikti pirmąsias psichologines užduotis, jos nepasirodė sudėtingos ar tokios, kurioms reikia laiko atsakymams apmąstyti.
Pirmieji puslapiai paprašė surašyti mėgstamiausias knygas, su kurių personažais teko išgyventi nemažai emocijų arba pasisemti žinių.
Tačiau kai surašiau penkias šiuolaikinės grožinės literatūros knygas, nustebino dar vienas pasiūlymas – gal vertėtų jas vėl perskaityti?
Dėl to nesutinku, nes atsakingai renkuosi, kokias knygas skaityti laisvalaikiu, – seku literatūros naujienas, paisau rekomendacijų, pasitikiu savo skoniu, turiu nuojautą, todėl beveik neapsirinku.
Knygų, kurias perskaičiau praėjusiais metais, siužetai dar nepasimiršo, nes kartais apie tai pagalvoju. Neverta tų pačių knygų skaityti po kelis kartus, nes ir vienąkart perskaičius lieka patyrimas.
O kitos patirties ar emocijų geriau ieškoti naujoje knygoje, kurią perskaityti ateis laikas.
Dėl kitų užduočių atlikimo nesipriešinau, nes jos lengvai įtikino, kad gyvenimo malonumai nesunkiai pasiekiami, tik per rūpesčius jų neturime kada patirti.
Knygos sudarytojai siūlo nesunkų receptą: saulėtą dieną pasidžiaukite pasivaikščiojimu po mišką, rytą – vaiko apkabinimu, vakare – katės murkimu.
Todėl užduotyje prašoma surašyti malonias veiklas ir kuo dažniau jomis mėgautis! Parašyti galima per dvi minutes: pasivaikščiojimas parke, piešimas, plaukimas, arbatos gėrimas kavinėje su nuostabiu vaizdu į senamiestį, susitikimas su draugu, mankšta namuose, vonelė kojoms šiltame vandenyje su aromaterapiniais aliejais.
Nors galėtume rašyti bet ką, kas mums patiktų, nereikia savęs apgaudinėti. Puslapio apačioje nurodytas tikslas: bent vienas malonumas kasdien.
Iš virtinės surašytų malonumų galima kasdien išsirinkti vis kitą, ir kiekviena diena kels šypseną.
Kasdien vis mėgautis tuo pačiu malonumu nereikėtų. Tai paaiškėjo pravertus kelis puslapius, nes vienoje užduotyje teigiama, kad rutina slopina smalsumą, kūrybiškumą.
Įsukti rūpesčių tampame uždaresni ir tingesni, todėl į kasdienybę turime įsileisti naujų vėjų.
Tame puslapyje nupiešti šeši laivai su burėmis ir prašoma ant burių surašyti naujus vėjus, kurie pastūmėtų mažiems pokyčiams. Ką ten įrašiau?
„Eiti kitu keliu namo, per pietus įkopti į Gedimino kalną, nusipirkti naują suknelę.“ Dar trijų burių neužpildžiau, nes greičiausiai pritrūko fantazijos.
O kas pasikeitė, kai įsileidau į kasdienybę naujų vėjų?
Eidama kitu keliu atsitiktinai sutikau buvusią klasės draugę – nors gyvename gretimose gatvėse, nebuvome susitikusios daug metų.
Aš ją užkalbinau, nes ji gal būtų ir praėjusi pro šalį, mat eidama slidžiu šaligatviu žiūrėjo po kojomis.
„Labas, kaip gyveni?“ – mano kreipimasis privertė klasės draugę pakelti akis, nusišypsoti ir pabendrauti. Iki šiol prisimenu smagų susitikimą.
Įkopti į Gedimino kalną, užsukti į pilį – puiki mankšta pakilus nuo kėdės. Ir tai užtrunka tik pusvalandį. Ne tiktai pamiklini kojas, bet ir pasigroži Vilniumi iš aukštai.
O poreikis moteriai įsigyti suknelę – natūralus. Naujas drabužis ne tik man pakėlė nuotaiką, bet ir padėjo susižerti komplimentus.
„Laimės dienoraščio“ sudarytojai sako, kad kai kasdien pastebime ir įvertiname teigiamus dalykus, jaučiamės laimingesni. Todėl vienoje užduotyje siūloma išsirinkti po vieną nutikimą, kuris bent trumpam suteikė džiaugsmo, sukėlė šypseną ar įkvėpimo.
Dar geriau, jei laimės stiklainį turėtumėte iš tikrųjų – į jį rinktumėte savo laimę ištisus metus.
Kai turėjau atlikti užduotį „Gėrio stiklainis“, po dienos darbų neteko ilgai sukti galvos, ką įrašyti į nupieštą stiklinį indą su dangteliu.
Gali būti, kad tai buvo sutapimas – tą dieną, kai ėjau daryti interviu su Vilniuje žinoma jogos mokytoja, ji mane sutiko šypsodamasi, apkabino ir mums kalbantis išgirdau komplimentą, kad gražiai ir sveikai atrodau, tad vakare į „stiklainį“ įrašiau jos žodžius.
Kartais perverčiant „Laimės dienoraštį“ užrašyti pašnekovės žodžiai maloniai nuteikia. Argi tai nėra laimė?
O ką daryti, jeigu ima pyktis be priežasties? Knygoje radau neblogą atsakymą, paremtą tyrimais, kurie rodo, kad piešimas – veiksminga priemonė įveikti nerimui, pykčiui.
Pajutus, kad emocijos ima viršų, patariama paimti popieriaus ir kokias 15 minučių piešti bet ką – lengvai leisti pieštukui judėti, susitelkti į patį procesą.
Kartais, kai praverčiu užrašų knygelę, kai kuriuose puslapiuose randu šratinuku prikeverzotų neaiškių raštų, pribraukytų įstrižų linijų, suraizgytų siūlų kamuolių, gėlyčių.
Nežinau, ką tie ornamentai galėtų reikšti, bet greičiausiai jie buvo sukurti ko nors nekantriai laukiant ir vilkinant laiką.
Tokių piešinių pastaruosius tris mėnesius nebuvo – matyt, neturiu dėl ko pykti. O gal todėl, kad pildau „Laimės dienoraštį“, pamiršau pyktį?
Tai rodo, kad suku pokyčių link, – kelias minutes skirdama pozityvumą skatinantiems pratimams atsisveikinu su liūdesiu, pykčiu, uždarumu.
Tai padaryti padeda ir nuotaikų barometras – viename puslapyje kasdien registruojant mėnesio emocijas galima stebėti, kaip jos kito.
Dėl to nesunku surasti dėsningumus, kurie padėtų nustatyti tiek džiaugsmo, tiek liūdesio šaltinius.
