Užtenka skirti truputį daugiau dėmesio tam, kaip organizuojate erdvę aplink save, ir galite gerokai daugiau sužinoti apie savo asmenines ypatybes. Tas pats galioja ir kitiems žmonėms.
Jei norite daugiau sužinoti apie naują pažįstamą, apsilankykite jo namuose. Tikrai visada yra pravartu sužinoti ką nors nauja apie save ir kitus. Tad pateikiame keletą populiariausių kasdienių žmonių įpročių ir su jais susijusių psichologinių savybių.
1. Visas šlamštas paslėptas stalčiuose, sandėliukuose ir dėžėse.
Iš pirmo žvilgsnio butas ar kambarys gali pasirodyti tobulas: švarios grindys, tvarkingai surikiuotos knygos, nenudriskę tapetai... Tačiau, žvilgtelėję į virtuvės stalčių ar sandėliuko lentyną, galite išvysti sulūžusias žirkles ar neveikiančius parkerius, senas kreditines korteles ar suglamžytus drabužius.
Bendras vaizdas yra svarbus kiekvienam žmogui, tačiau ypač – dramatiniam asmenybės tipui. Tokio tipo asmenybės mėgsta rodyti geriausiąją savo pusę ir labai stengiasi padaryti kitiems įspūdį. Tokiems žmonėms visus senus ir nereikalingus daiktus lengviau paslėpti, o ne jais atsikratyti ar išrūšiuoti. Neretai jiems svarbiau, kad gyvenamoji vieta atrodytų patraukliai, o ne kad iš tikrųjų būtų išvalyta.
2. Neprisiruošia atlikti remontą.
Kai kurie žmonės gyvena metų metus su lašančiais kranais ir pasenusiais tapetais bei taupumo sumetimais daiktus laiko dėžėse. Dažnai savo gyvenamąjį būstą jie traktuoja kaip laikiną prieglobstį. Atrodo, tarsi jie planuotų persikelti gyventi į kitą miestą, susirasti darbą užsienyje, paimti paskolą namui įsigyti. O gali tiesiog laukti, kada jų gyvenimas kažkaip pasikeis.
Kartais tokie žmonės „laikinuose“ būstuose gali pragyventi dešimtmečius. Žvelgiant iš psichologinio požiūrio taško, jie turi polinkį gyventi ateitimi ir ją matyti pro rožinius akinius. Dabartį tokie žmonės traktuoja kaip laikiną nepatogumą, kurį reikia iškęsti. Antra vertus, jie neturi jokio rimto plano. Tokie žmonės nieko patys nedaro. Jie tikisi, kad ateis kažkas kitas ir pakeis jų situaciją.
3. Netvarkinga darbo vieta.
Žvelgiant iš psichologijos perspektyvos, darbo vieta yra viena įdomiausių vietų bute. Vieni žmonės viską rūšiuoja į aplankus ir juos rikiuoja ant lentynos. Kiti viską meta be tvarkos į krūvą: popierius, parkerius, lėkštes, pieštukus, nešiojamuosius kompiuterius. Ir visa tai dar padengta storu dulkių sluoksniu. Toks vaizdas gali reikšti aukštą savivertę ir kartu nebrandumą.
Jei darbo vieta netvarkinga, tai nebūtinai trukdo normaliai dirbti ar lengvai rasti viską, ko reikia. Tad netvarkinga darbo vieta savaime nėra blogai. Labai dažnai tai yra kūrybiškos ir išradingos asmenybės požymis.
Jei jums dažnai be spausdinimo tenka užsiimti kita veikla (rašyti ranka, piešti ir panašiai), egzistuoja didelė tikimybė, kad jūsų darbo vieta neatrodys labai tvarkinga. Antra vertus, tikėtina, kad jums dažnai kyla neįprastos ir kūrybiškos idėjos.
4. Pilna virtuvės kriauklė, skalbinių krepšys ar šiukšlių dėžė.
Labai nedaug žmonių gali pasakyti, kad jiems patinka tvarkytis. Tačiau kai kurie to daryti taip nemėgsta, kad jiems tai kelia siaubą. Jie visą žiemą balkone kaupia šiukšles, krauna į kriauklę nešvarius indus tol, kol supranta, kad neliko švarių indų.
Vilkinimas – daugelio žmonių problema. Su juo dažnai susiduriame atlikdami kasdienius darbus. Atrodo, kad logiškiau būtų dirbti nuolat po nedaug, o ne vienu kartu nuversti kalnus. Tačiau žmonės randa pasiteisinimų, kaip „tingiu“, „dabar neturiu laiko“ ar „padarysiu rytoj“.
Jei pastebėjote, kad kartais vilkinate, pradėkite nuo mažų dalykų. Plaukite indus iškart po valgio, kasdien išneškite šiukšles. Tai padės susiformuoti sveikam įpročiui viską daryti laiku. Šis įprotis jums pravers svarbesnėse gyvenimo srityje, pavyzdžiui, darbe ar santykiuose su žmonėmis.
5. Jausmas, kad niekas negyvena.
Kai kurių žmonių namai atrodo, tarsi būtų skirti tik išsimiegoti. Jie gali būti švarūs, beveik neapstatyti baldais ir turėti labai mažai indų. Kartais juose gali nebūti netgi viryklės, šaldytuvo ir kitų būtinų daiktų. Tokie butai paprastai būna populiarūs tarp studentų, kurie iš tikrųjų juose praleidžia mažai laiko.
Tačiau kuo vyresnis žmogus tampa, tuo labiau jis nori patogumų ir tvarkos. Jei gyvenamoji vieta atrodo tuščia, o žmogus joje praleidžia labai daug laiko, tuomet tai gali signalizuoti apie tam tikrus psichologinius dalykus. Vienas iš jų yra nebrandumas. Suaugęs žmogus vis dar laukia, kad kažkas pasirodys ir už jį namus pavers jaukiais. Pavyzdžiui, jis galvoja, kad susiras partnerį, kuris ateis ir sukurs patogią aplinką.
6. Virtuvėje palieka maisto likučius.
Daroma prielaida, kad virtuvė yra švariausia namų vieta. Mat čia yra valgoma ir ruošiamas maistas. Aliejaus ir riebalų pėdsakai, maisto likučiai, kavos ir arbatos žymės ant puodukų – visa tai ne tik nepuošia virtuvės, bet ir kelia pavojų sveikatai. Net ir tie žmonės, kuriems nepatinka švarintis, stengiasi saugumo sumetimais virtuvėje palaikyti švarą. Be abejo, yra žmonių, kuriems tinka ir nešvari virtuvė.
Kartais problema yra ne tik tingumas. Daugelis tyrimų parodė, kad namų netvarkymas dažnai yra vienas iš depresijos požymių. Žmonėms tiesiog trūksta energijos palaikyti tvarką namuose. Jiems neatrodo, kad tai yra svarbu. Ir, labai tikėtina, jie turi menką savivertės jausmą. Tokie žmonės mano, kad jie nenusipelnė gyventi tvarkinguose namuose. Antra vertus, įrodyta, kad pastovus tvarkymasis ir nereikalingų daiktų išmetimas pagerina nuotaiką ir padeda kovoti su depresijos simptomais.
7. Nešvarus vonios kambarys.
Šampūno reklamose paprastai rodoma, kad vonios kambarys yra vieta, kur užmirštate visas savo problemas ir visiškai atsipalaiduojate. Ir tai tiesa. Karšta vonia ar šaltas dušas turi milžinišką poveikį mūsų savijautai. Skirtingi kvapai gali mus išbudinti, druskos ir aliejai gali pagerinti mūsų odos būklę bei vidaus organų funkcionavimą.
Todėl vien vonios kambario vaizdas mums pasako, kiek jo savininkas rūpinasi ne tik savo kūnu, bet ir psichologine savijauta. Švarus vonios kambarys – požymis, kad juo nuolat naudojamasi. Dušo želė, aliejai, aukštos kokybės dantų pasta, veido kremai ir kūno losjonai – visi šie dalykai reiškia, kad asmuo rūpinasi savimi. Jei vienintelis vonios kambaryje esantis daiktas yra skustuvas su ant ašmenų pridžiūvusiomis putomis ar muilo gabalas, tai dar nereiškia, kad asmuo serga depresija. Tiesiog tai liudija, kad jis patiria stresą ir neturi daug laiko rūpintis tuo, kaip atrodo.
8. Per daug daiktų.
Kai kuriems žmonėms labai sunku atsisveikinti su mėgstamais daiktais. Tikriausiai esate matę tokių žmonių namus: niekieno nenaudojami arbatos servizai, balkone sukrauti seni baldai, seniai nenaudotas dviratis ir kitas nenaudingas šlamštas.
Geriausiu atveju toks elgesys liudija konservatyvų asmenybės tipą, kuris nieko nenori keisti ir stengiasi pasislėpti nuo pokyčių. Blogiausia būna tuomet, kai asmuo turi polinkį nenaudingą šlamštą tempti namo. Toks polinkis yra kompulsyvaus elgesio ir neurozės ženklas. Tokie asmenys negali tiesiog imti ir liautis kaupę šlamšto.
Dar vienas ženklas. Pernelyg didelė švara.
Yra žmonių, kurie visą savo laisvą laiką leidžia valydami vonios kambarį ar kilimą. Be abejo, nieko bloga norėti gyventi švarioje erdvėje. Vis dėlto, jei asmuo švarai skiria pernelyg daug dėmesio, tai gali signalizuoti apie tam tikras problemas. Paprastai tokie žmonės nemėgsta priimti svečių, nes bijo, kad šie gali ką nors sugadinti ar perkelti į kitą vietą ir taip sugriauti tobulą tvarką. Toks elgesys gali liudyti smulkmeniškumą ar polinkį į perfekcionizmą.
Jei namai nuolat valomi bijant mikrobų ir purvo, tuomet tai reiškia, kad asmuo išgyvena nerimą. Kartais valymas padeda dorotis su nerimu ir atitraukia asmenį nuo nemalonių minčių. Štai kodėl žmonės taip dažnai švarinasi.
Daugelis tyrimų parodė, kad reguliarus namų tvarkymas ir kiti paprasti kasdieniai darbai padeda spręsti su susikaupimu susijusias problemas bei padaro mus labiau atsakingus, laimingus ir pasitikinčius savimi.
