Laidotuvių sutartys ateina ir į Lietuvą: kas jose rašoma

Lietuvoje jau irgi atsiranda kai kuriose užsienio šalyse labai populiarios laidojimo sutartys, kuriomis žmogus išsako savo valią, kaip pageidauja būti palaidotas.

 Paprastai laidojimo sutartyje visų pirma aptariamas laidojimo būdas ir vieta: kremuoti ar laidoti karste, jei kremuoti, tai ką daryti su pelenais.<br> 123rf nuotr.
 Paprastai laidojimo sutartyje visų pirma aptariamas laidojimo būdas ir vieta: kremuoti ar laidoti karste, jei kremuoti, tai ką daryti su pelenais.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-09-25 11:22

„Žmogaus valios pareiškimas, kaip pageidauja būti palaidotas, Lietuvoje jokia naujiena. Anksčiau kaime būdavo žmogaus garbės reikalas turėti paruoštas įkapes, kai kurie įsigydavo ir karstą, o dėl laidojimo tradicijos net klausimų nekildavo – kaimo kapinėse pagal katalikiškas tradicijas. Dabar šeimose vaikai ir tėvai dažnai gyvena skirtinguose miestuose ar net valstybėse, vieni religingi, kiti ateistai, vieni už kremavimą, kiti už laidojimą karste, daugėja multireliginių šeimų, tad valios, kaip ir kur pageidauji būti palaidotas, išsakymas darosi vis populiaresnis“, – sako Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.

Paprastai laidojimo sutartyje visų pirma aptariamas laidojimo būdas ir vieta: kremuoti ar laidoti karste, jei kremuoti, tai ką daryti su pelenais. Kartais urna laidojama šeimos kape, tai paprastai leidžiama daryti net tuose šeimos kapuose, kuriuose tradiciniam laidojimui su karstu vietos nelikę. Taip pat galima rinktis kolumbariumų paslaugas, kai kuriose kapinėse numatytos specialios vietos, kur pelenus galima išbarstyti.

Taip pat sutartis sudarantys asmenys dažniausiai nurodo, kaip pageidauja būti aprengti bei koks karstas turi būti pasirinktas. Šie punktai aktualūs ir laidojant karste, ir kremuojant.

Kuo daugiau detalių bus nurodyta sutartyje, tuo lengviau artimiesiems bus įgyvendinti velionio valią. Laidojimo sutartyse dažnai nurodomi ne tik pageidavimai dėl religinių apeigų, aptariama laidotuvių sąmata, bet ir pasakomi pageidavimai, kokia muzika turi skambėti, kokią nuotrauka turi būti įrėminta bei kitos svarbios smulkmenos.

Pasak J. Sprainaitienės, laidotuvių sutartis itin dažnai sudaro žmonės, susituokę su užsieniečiais, dažnai ir kitos religijos partneriais, tačiau vis dažniau jas pasirašo ir tradicinės Lietuvoje gyvenančios šeimos. Itin dažnai žmonės kreipiasi po artimųjų laidotuvių, kuriose buvo daug nesutarimų dėl laidojimo tvarkos.

Laidojimo sutartį paprastai sudaro trys šalys – laidojimo namai, sutartį pasirašantis asmuo bei vienas už jos įgyvendinimą atsakingas asmuo. Pasikeitus nuomonei sutarties detales galima keisti.

Pasak advokatų profesinės bendrijos „Vialex Baltic“ partnerio advokato Alekso Liko, laidojimo sutartis – kai kuriose šalyse populiarus dokumentas, bet Lietuvoje, vertinant iš teisinės pusės, tai daugiau simbolinis sandoris, paslaugos sutartis, negarantuojanti, kad viskas įvyks taip, kaip susitarė šalys pasirašydamos sutartį, kadangi suinteresuotumą sutarties įvykdymu turintis asmuo sutarties vykdymo momentu būna miręs.

Pasak advokato A. Liko, vis tik pasirašant tokią sutartį jos įgyvendinimo garantas iš esmės yra sutartį pasirašęs trečiasis asmuo (ne mirusysis ir ne ritualines paslaugas teikianti bendrovė), kuris įsipareigoja ją įgyvendinti. Kita vertus, šis asmuo mirties atveju gali būti tiesiog, pavyzdžiui, išvykęs į užsienį ir apie nelaimę sužinoti tik grįžęs, kai žmogus bus jau palaidotas ir sutarties įgyvendinti bus tiesiog neįmanoma. Be to, už sutarties įgyvendinimą atsakingas asmuo gali netgi nežinoti apie žmogaus, sudariusio laidojimo sutartį, mirtį.

„Pasirašant laidojimo sutartį, ją vykdysiančiu asmeniu derėtų pasirinkti artimą giminaitį, kuris būtų iš kuo artimesnės įstatyme nustatytos įpėdinių eilės. Savo valią, kaip nori būti palaidotas taip pat galima išreikšti ir oficialiajame pas notarą sudaromame testamente, kuris įpėdiniams tampa prieinamas po palikėjo mirties. Galima numatyti įvairių saugiklių, pavyzdžiui, kad palikimą artimas giminaitis gaus tik tuo atveju, jei bus įgyvendinti tam tikri nurodymai laidotuvėms. Tačiau testamentas taip pat negarantuoja, kad būsite palaidotas tikrai taip, kaip norite, dėl pačių įvairiausių nenumatytų aplinkybių (pavyzdžiui, įpėdiniui kreipiantis dėl palikimo priėmimo jau įvykus laidotuvėms). Dėl šių objektyvių aplinkybių atsiranda rizika, kad tokiu atveju jūsų giminaitis gali netekti palikimo ne dėl savo kaltės“, – pažymėjo A. Likas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.