Ar kremavimas Lietuvoje – prabanga?
Mūsų šalyje nuo 2011 m., kai Kėdainiuose pradėjo veikti „Lietuvos krematoriumas“, kremavimas jau nėra naujovė, o tuo labiau – prabanga. Pasirinkus laidojimą kremuojant dažnu atveju atsisakoma keletą dienų trunkančio šarvojimo, prabangaus karsto, kitų, su laidojimu tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių reikmenų arba procesų, todėl bendra laidotuvių suma yra mažesnė, nei renkantis laidojimą į žemę. Laidojimas kremuojant yra tinkamas variantas norint ekonomiškesnio, bet pagarbaus atsisveikinimo su velioniu.
Ar galima velionį laidoti ekologiškoje urnoje?
Ekologiška gyvensena pastaruoju metu įgauna pagreitį ir Lietuvoje, tad nenuostabu, kad žmonės pageidauja ir ekologiškų urnų. „Lietuvos krematoriumas“ suteikia galimybę įsigyti tiek ekologiškų urnų, tiek kapsulių, kurios suyra dar greičiau, nei standartinės metalinės. Didėja ir ekologiškų karstų, skirtų palaikams kremuoti, paklausa. Vis dažniau pageidaujama natūralaus medžio, nelakuotų karstų – būtent tokie karstai ir yra tinkamiausi kremavimo procedūrai. Atsižvelgiant į mūsų šalyje aktualų kapinių plotų stygių, pats urnos laidojimas kapavietėje, o ypač – kolumbariume, yra aplinkai palankesnis sprendimas.
Kokiose vietose galima išbarstyti velionio pelenus?
Dažnai tenka girdėti, kad pildydami priešmirtinę velionio valią, jo artimieji norėtų išbarstyti pelenus Baltijos jūroje, upėse ar kitose vietose. Deja, bet toks mirusiojo valios išpildymas galimas tik kai kuriose užsienio šalyse, o Lietuvoje už tokį poelgį grėstų bauda. Mat galiojantis Žmonių palaikų laidojimo įstatymas apibrėžia, kad mūsų šalyje kremuotų palaikų pelenai gali būti išbarstyti tik kapinėse įrengtuose pelenų išbarstymo laukuose. Šiuo metu toks oficialiai įteisintas laukas įrengtas vienintelėse Vilniaus Liepynės kapinėse.
Kokios technologijos naudojamos kremavimo metu?
„Lietuvos krematoriume“ naudojama naujausios skaitmeninės technologijos vokiečių kompanijos „IFZW‘‘ įranga. Kremavimo procesas vyksta automatiniu būdu, trimis etapais. Jie atskirti specialiomis plokštėmis, todėl kiekviename etape vyksta tik vienų palaikų kremavimas. Pirmajame etape karstas su velionio palaikais įkeliamas į kremavimo įrenginį. Kremavimas vyksta aukštesnėje nei 800 laipsnių temperatūroje. Šiame etape sudega ir karstas. Maždaug po valandos kremuoti palaikai patenka į antrąjį etapą – jame organinės medžiagos virsta neorganinėmis, todėl nelieka ir medinių karsto likučių. Trečiajame etape kremuoti palaikai atvėsinami oru ir specialiu įrenginiu išvalomi (pašalinamos karsto vinys, buvę implantai, tokie kaip širdies stimuliatorius, dirbtiniai sąnariai ir pan.), o pelenai supilami į standartinę 3,9 litrų talpos, šviesai ir skysčiams nepralaidžią kapsulę.
Ar galima urną su pelenais laikyti namuose?
Atsižvelgiant į Lietuvos Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, kremuoti mirusiojo palaikai yra laidojami (saugomi) su urna, dedant ją į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume. Pelenai gali būti išbarstomi kapinių kremuotų palaikų pelenų barstymo lauke ar kitaip, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose.
Kokiu būdu išreiškiama valia kremuoti?
Žmogus, išreiškiantis valią po mirties būti kremuotas, gali sudaryti trišalę sutartį su „Lietuvos krematoriumu“ ir asmeniu, kuris įsipareigoja tą valią išpildyti. Taip pat tokią valią galima išreikšti notariškai, testamentu, žodine valia artimiesiems. Jei nebuvo išreikšta priešmirtinė valia, tačiau artimieji pageidauja velionį kremuoti, jie rašo prašymą „Lietuvos krematoriumui“. Prašymą gali rašyti velionio sutuoktinis, vaikai, tėvai, broliai ar seserys. Jeigu nėra šeimos narių, prašymą gali rašyti ir tolimesni giminaičiai. Prašyme svarbu pabrėžti, kad tarp giminaičių nėra nesutarimų dėl mirusiojo laidojimo kremuojant.
Ar galima urną šarvoti „Lietuvos krematoriume“? Ar yra tam pritaikytos salės?
Taip, urną galima šarvoti „Lietuvos krematoriume“, pasirinkus vieną iš dviejų ten esančių atsisveikinimo salių, kuriose telpa iki 30 arba iki 50 žmonių. Laikas iš anksto rezervuojamas nuo pusvalandžio iki poros valandų trukmei.
Ar galima urną išvežti į užsienį?
Urną į kitą šalį išvežti galima gavus „Lietuvos krematoriumo“ išrašytą papildomą pažymą. Apie ketinimus išvežti urną į užsienį reikėtų pranešti krematoriumo administracijai prieš velionio kremavimą. Pažymoje bus parašyta, kad kapsulėje yra tik kremuoti žmogaus palaikai, kad joje nėra pašalinių daiktų, kapsulę galima gabenti lėktuvu. Gavus pažymą, ją reikės išversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Taip pat pažymą turi patvirtinti notaras.
Po kiek laiko nuo mirties konstatavimo galima kremuoti palaikus?
Pagal Lietuvos Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, palaikus galima kremuoti po 24 valandų nuo mirties konstatavimo. Mirtį konstatuoja greitosios pagalbos medikai, o mirties liudijimą išrašo sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje velionis buvo registruotas. Šį dokumentą reikia pateikti krematoriumui.
Ar karstas kremavimui yra reikalingas?
Velionio palaikai į krematoriumą transportuojami automobiliu, todėl karstas yra reikalingas. Velionio palaikai kremuojami su karstu.
Ar kremuoto velionio pelenai visada telpa į kapsulę ir urną?
Krematoriume kremuoti velionio pelenai, atsižvelgiant į kremuotų palaikų kiekį, supilami į standartinę 3,9 litro arba šiek tiek didesnę 4,2 litro talpos kapsulę. Taip užtikrinama, kad visi pelenai, nepriklausomai nuo velionio ūgio ir svorio, telpa į kapsulę.
Ar „Lietuvos krematoriume“ būna eilės?
Eilių „Lietuvos krematoriume“ nėra – galima kremuoti pageidaujamą dieną pasirinktu laiku. Rezervuoti datą ir laiką galima ir telefonu, ir internetu, „Lietuvos krematoriumo“ svetainėje.