Dėl pandemijos paskelbto karantino lietuviai susidūrė su problemomis, nuo kurių buvo išmokę pabėgti, o dažnas tiesiog neigė.
Tai – įtampa ir nerimas, kurie ypač paaštrėja dirbant iš namų, netekus dalies asmeninės erdvės.
„Visa situacija, susijusi tiek su medicininėmis, tiek su psichologinėmis grėsmėmis – įtempta. Daug žmonių išgyvena ypatingai stiprias neigiamas emocijas tiek asmeniškai, tiek santykiuose. Man jau ne vieną kartą teko girdėti, kad šeimose padidėjo trintis, konfliktiškumas. Žmonės suirzę. Labai dažnai tenka girdėti apie padidėjusių panikos priepuolių skaičių. Nerimo ir įtampos – daug“, – apie problemą, nuo kurios reikia saugotis ne kaukėmis, kalbėjo psichoterapeutas Andrius Kaluginas.
Iš konfliktų per karantiną didelių išvadų daryti nesiūlo
Pasak jo, dabar kaip niekad svarbu suprasti, kad pykčio kaupti negalima, nes didžiausi ir skaudžiausi konfliktai gali prasidėti būtent nuo negebėjimo ar nenori stebėti savo emocijas.
„Dabar ypatingai svarbu laikytis ne tik įprastos higienos, bet ir psichologinės higienos. Tai – savo emocijų stebėjimas. Labai svarbu atliepti patiems sau, suprasti, ką jaučiame dabar. Tai gali būti pyktis, nerimas, stresas, įtampa. Atidumas sau – labai svarbu. Žmonės dabar išgyvena įvairias emocijas ne tik dėl pandemijos, karantino, bet ir dėl pakitusių darbo, gyvenimo bei ekonominių sąlygų. Kažkas netenka darbo, kažkieno verslai užsidaro. Reikia pasistengti vienas kitą suprasti“ , – sakė A.Kaluginas.
Per Vyriausybės spaudos konferenciją ketvirtadienį A.Kaluginas kreipėsi į lietuvius ir pasiūlė jiems išeitį iš didesnės įtampos namuose, kuri gali dar labiau didėti. Karantiną Vyriausybė trečiadienį pratęsė iki balandžio 27 dienos, o per Velykų savaitgalį nusprendė riboti judėjimą tarp savivaldybių.
„Trintis šeimose – nemalonus dalykas, bet konfliktai yra ir gali būti. Jeigu konfliktuojate – nieko baisaus, nes reikia leisti vienas kitam išreikšti savo emocijas, tačiau reikia suprasti, kad šiuo įtemptu laikotarpiu tuos konfliktus iššaukia aplinkybės. Jeigu konfliktuojate, nereikia daryti gilių išvadų. Reikia suteikti savo partneriui ar partnerei suteikti tokią galimybę. Jeigu kartais pasipyksite, nieko baisaus – tai bus kur kas geriau nei laikyti slogas emocijas savyje“, – sakė A.Kaluginas.
Justi pyktį ir liūdesį – normalu
Pasak A.Kalugino, konfliktas padarys daug mažiau žalos, jeigu tinkamai elgsimės po jo. Čia gali suveikti paprasčiausias apkabinimas, kurių dėl susidariusius situacijos gali trūkti.
„Apsipykę atsiprašykite vienas kito, apsikabinkite, ir pasakykite: „Aš tave labai myliu“. Būsite išventiliavę savo blogas emocijas“, – kalbėjo A.Kaluginas.
Karantinas gali tapti gera proga geriau suprasti save.
„Dabar svarbu nebijoti pačių savęs. Normalu išgyventi baimę, pyktį, liūdesį, sielvartą ar baimę. Tokios dabar aplinkybės. Nebijokite savęs ir nebijokite kreiptis pagalbos į artimiausius žmones. Nenumokite ranka, jeigu kažkas pagalbos kreipiasi į jus“, – elementorių dėstė psichoterapeutas.
Padeda ir kvėpavimas
A.Kaluginas pabrėžė, kad vieno recepto jaustis ramiau nėra, tačiau internete ir literatūroje galima atrasti įvairiausių būdų – nuo meditacijos iki kvėpavimo pratimų.
„Nebijokite bandyti. Kartais aš atlieku lėtą įkvėpimą ir lėtą iškvėpimą. Kartai sau mintyse sakau: „Andriau, tu ramus ir stiprus.“ Man padeda. Jums nebūtinai padės, bet tai – geras būdas“, – sakė psichoterapeutas.
A.Kaluginas pabrėžė, kad įtampą gali sumažinti ir mažesnis informacijos vartojimas. Per koronaviruso pandemiją naujienų – ypač gausu, o dauguma jų nėra pozityvios. Pasak A.Kalugino, namuose užsidarę žmonės daug dėmesio skiria būtent žinioms, tačiau ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja tai daryti rečiau.
„Žiūrėti žinias ne dažniau nei dukart per dieną. Pridurčiau, kad ir neilgiau nei 15-20 minučių. Galbūt vienas kartas būtų susipažinimas su interneto žinių informacija, kitas – televizija. Tai apsaugos jūsų psichiką nuo įtampos“, – sakė jis.
