Psichologai ir pagalbos specialistai pabrėžia, kad kelis kartus išaugo psichologinės pagalbos poreikis, žmonėms patiems sunku susidoroti su nerimu ir baimėmis.
„Vaikų linijos“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis ir Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė ketvirtadienį atskleidė, kaip pasikeitė besikreipiančiųjų klausimai. Paaiškėjo, kad vaikai labai nerimauja dėl esamos situacijos, o buvimas su visą laiką šeima namuose, ne visų gyvenimus palengvino.
Pasikeitė temų dešimtukas
„Vaikų linijos“ vadovas papasakojo, kaip pasikeitė vaikų kreipimasis, prasidėjus karantinui. Jis palygino pagalbos poreikį ir temas laikotarpiu nuo kovo 16 d. iki balandžio 12 d.
„Sumažėjo bandymų paskambinti į „Vaikų liniją“, tačiau išaugo pokalbių trukmė. Galima interpretuoti taip, kad vaikai, kurie 24 valandas, septynias dienas per savaitę praleidžia namuose, yra pasikeitusioje aplinkoje, todėl sudėtingiau kalbėtis apie savo sunkumus. Anksčiau kreipdavosi, kai anksčiau būdavo lauke, mokyklose, koridoriuose“, – sakė R.Povilaitis. Jo teigimu, „Vaikų linija“ iš viso per šį laikotarpį sulaukė 5495 skambučių.
Į pagalbos tarnybą vaikams ir paaugliams galima kreiptis ir internetu, bet kaip nurodo R.Povilaitis, ryškesni pokyčiai pastebėti tik dėl skambučių telefonu. Taip pat pastebėta, kad pasikeitė temos, dėl ko skambina vaikai.
„Paminėsiu temų dešimtuką: santykiai su tėvais, buvo antroje vietoje, dabar – pirmoje. Vaikai beveik visą laiką praleidžia su tėvais ir sunkumai padažnėjo, net paaštrėjo. Skambučiai su mintimis apie savižudybę – vieni iš dažnesnių, dabar antroje vietoje esanti tema. Padaugėjo vaikų, kurie turi minčių apie savižudybę.
Santykiai su draugais – viena dažnesnių temų anksčiau – dabar trečioje vietoje. Fizinė sveikata tiek savo, tiek kitų – ketvirtoje vietoje.Baimė ir nerimas, anksčiau buvusios žemiau pagal temas, dabar pakilo aukščiau.
Turbūt didžiausias šuolis įvyko skambučių su tema apie savęs žalojimą. Kai vaikai skambina ir pasakoja apie savo patirtį, kaip jie save pjausto, degina kūną. Šie skambučiai rodo apie skausmą, kentėjimą, kurie per kūno žalojimą įveikti problemas“, – vardijo psichologas.
Baimė dėl koronavirusu sergančių artimųjų
Kaip kalbėtis su vaikais apie koronavirusą, psichologai patarimus aktyviai skelbti pradėjo dar iki karantino įvedimo šalyje. Nerimas ir baimė apėmusi visą pasaulį, todėl nenuostabu, kad tai paliečia ir vaikus.
Pasirodo, nesulaukę pagalbos ir nuraminimo iš artimiausių žmonių, vaikai atsakymų apie pandemiją ieško ir pas „Vaikų linijos“ savanorius.
R.Povilaičio teigimu, koronaviruso tema yra viena iš naujų ir itin aktualių: „Kas yra aišku, prasidėjus karantino situacijai, vaikų patiriami sunkumai aštrėja, jie niekur nedingo. Skambučiai apie savižudybę, savęs žalojimą, baimę, nerimą, blogą nuotaiką – išlieka ir nemažėja.
Ir atsiranda temos, pokalbiai, kur vaikai pasakoja apie įvairiausius dalykus: išgyvena karantine baimes, nerimą. Pavyzdžiui, kad jo mama gali būti užsikrėtusi koronavirusu ir jis dėl to labai nerimauja arba patirtis, kai šeimoje nėra patvirtinta, kad serga, o suaugusieji pradeda gydytis įvairiomis priemonėmis, aparatais.“
Kitas naujas dalykas, kurį mini psichologas – sunkumai, atsirandantys su nuotoliniu mokymu. Pasikeitė ir situacija su patyčiomis: „Patyčios, kurios anksčiau buvo trečioje vietoje, dabar tik septintoje vietoje. (..) Tradicinės patyčios nevyksta, nes fiziškai vaikai nesusitinka, o patyčios persikėlė į virtualią erdvę.“
Psichologas pabrėžė, kad vaikams labai svarbu turėti galimybę pasikalbėti, o jeigu jos nėra, tada siūlo kreiptis į „Vaikų liniją“. Jis priminė, kad nuo ketvirtadienio pradeda veikti bendras nemokamas emocinės paramos linijos telefonas 1809.
Moterys pagalbos kreipiasi dažniau, nors ir bijo
Moterų informacijos centro direktorė J.Šeduikienė pasakojo, kad skambučių į centrą karantino metu skaičius neišaugo, tačiau padaugėjo ilgų pokalbių ir klausimų apie koronavirusą.
Anot jos, nors pastaruoju metu dažnai girdime iš policijos pareigūnų pasisakymus apie augantį konfliktų artimoje aplinkoje skaičių ir kreipimąsi dėl jų, tas skaičius esą augo nežymiai.
„Jeigu palygintume 2019 metų pirmąjį ketvirtį ir šių metų, tai gautų pranešimų skaičius yra tik penkiais procentais didesnis. Pernai sulaukėme 2641 pranešimo, šiemet – 2775 pranešimų“, – statistiką pristatė ji.
J.Šeduikienės teigimu, karantino metu patyrus smurtą artimoje aplinkoje kreiptis yra sunkiau, nes smurtautojas visuomet yra šalia, neišeina iš namų, todėl moterys bijo kreiptis.
„Tame yra problemiškų atvejų. Turėtų būti taikomos kardomosios priemonės, kaip neleidimas artintis ar gyventi toje pačioje vietoje. Vienas iš mūsų pasvarstymų, kad policija tokiais atvejais galėtų dalinti vadinamuosius mygtukus, jog jos tiesiog paspaudusios jį galėtų išsikviesti policiją“, – kalbėjo Moterų informacijos centro direktorė.
