Sumušta prostitutė kreipėsi į policiją – Lietuvos pareigūnų reakcija apstulbino

Žiauriai sumušta, sužalota, išprievartauta moteris kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. Vietoj pagalbos policijos komisariate iš jos buvo pareikalauta susimokėti baudą, nes ji yra išnaudojama prostitucijoje. Pareigūnų nuomone, tokiu atveju seksualinė prievarta jos atžvilgiu nėra nusikaltimas.

 Pareigūnų nuomone, tokiu atveju seksualinė prievarta jos atžvilgiu nėra nusikaltimas.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
 Pareigūnų nuomone, tokiu atveju seksualinė prievarta jos atžvilgiu nėra nusikaltimas.<br> 123rf asociatyvi nuotr.
 D.Baranauskė.<br> T.Bauro nuotr.
 D.Baranauskė.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
L.Januškevičiūtė (kairėje).<br> T.Bauro nuotr.
L.Januškevičiūtė (kairėje).<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
K.Mišinienė.<br> T.Bauro nuotr.
K.Mišinienė.<br> T.Bauro nuotr.
 D.Šakalienė.<br> T.Bauro nuotr.
 D.Šakalienė.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
	 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“. <br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“. <br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
 Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencija „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

Nov 25, 2020, 12:37 PM, atnaujinta Nov 25, 2020, 7:48 PM

Tai – pavyzdys iš realaus gyvenimo, iškalbingai liudijantis, kaip ne tik paprasta visuomenė, bet ir atsakingos institucijos vis dar skirsto smurto aukas į daugiau ir mažiau padorias, geras, gražias. O lyčių nelygybė ir smurtas prieš moteris netgi pačioje Švietimo ir mokslo ministerijoje laikoma kultūriniu paveldu.

Tokios mintys skambėjo trečiadienį prie LR Seimo vykusioje Baltojo kaspino festivalio spaudos konferencijoje „Seksualinė prievarta: giluminės priežastys ir iššūkiai“.

Baltojo kaspino festivalis Lietuvoje vyksta jau šeštus metus, ketvirtus atidarymas rengiamas Seime. Tai – 16 dienų visame pasaulyje truksiančio kultūrinių ir edukacinių renginių ciklo, kuriame kalbama apie smurtą lyties pagrindu, dalis.

Akcijos simbolis – baltas kaspinėlis – tai smurto lyties pagrindu, smurto prieš moteris atsisakymo simbolis. Organizatoriai kviečia visus, kurie nemano, kad smurtas prie moteris yra mūsų visuomenės tradicija, užsidėti šį simbolį ant savo feisbuko profilio.

Dauguma aukų – moterys

„Mes šiandien čia susirinkome gana ekstremaliomis sąlygomis – lauke, negalime būti viduje, esme suvaržyti, jaučiamės ne visai komfortiškai.

Bet mes šiandien kalbame apie moteris, kurios patiria smurtą artimoje aplinkoje ir iš esmės nuolat gyvena ekstremaliomis sąlygomis ir patiria daug didesnius nepatogumus ir suvaržymus, nei mes šiandien. Jos patiria nuolatinį stresą, baimę, įtampą

Dar liūdniau, kad jos dažnai net tampa nematomomis – nepripažįstama tai, ką jos patiria, o smurto lyties pagrindu pripažinimas net ir šiuose rūmuose kartais tampa tikru iššūkiu“, – atidaryme kalbėjo jau ketverius metus globojanti Baltojo kaspino festivalį Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Nors smurtą patiria ne tik moterys, net 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje aukos yra moterys.

Mes vis dar neturime vieno langelio principo pagalbos seksualinės prievartos aukoms. Nukentėjęs, traumuotas, labai blogai besijaučiantis žmogus siuntinėjamas nuo vienos institucijos prie kitos, priverstas rinkti visokias pažymas ir netgi turi įrodinėti, kad tikrai nukentėjo, tikrai patyrė prievartą.

„Kol mes rūšiuosime žmones į tuos, kurie yra pakankamai padorūs, geri, gražūs ir dėl to, jeigu jie nukentėjo, mums rūpi, mes tada juos užjaučiame, smerkiame smurtautojus, stengiamės jiems padėti, ir kol turėsime aukų kategoriją, kurios nepakankamai „padorios“, „gražios“, „tinkamos“, „geros“ aukos, tol ir turėsime tą dviveidiškumą, kuris baigiasi tuo, kad pagalbos sistema yra fragmentiška, suvokimas, kodėl reikia smurto prevencijos politikos, vis dar neateina, kad jos finansavimas yra tik „dėl varnelės“, kai teoriškai yra, bet praktiškai gauti sudėtinga“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Visuomenė kaltina auką

„Nuostatas reikia keisti visai mūsų visuomenei. Pats baisiausias dalykas, kuris neleidžia mums išspręsti smurto problemos – kad mes neatsižvelgiam į pagrindines smurto priežastis.

Tai nėra kažkoks blogas elgesys, tai nėra alkoholis, į kurį dažniausiai yra „nurašomas“ smurtas, ir ne rizikos šeimos. Smurtas yra visur, visų socialinių statusų šeimose. Tai lyčių nelygybė ir nevienodos galios buvimas tarp skirtingų lyčių žmonių. Kol neįvardijam, kad tai smurtas lyties pagrindu, tol mes negalim pradėti daryti žingsnių“, – pabrėžė labdaros ir paramos fondo „Frida“ direktorė Daiva Baranauskė.

Ydingos yra pačios visuomenės nuostatos. „Mūsų visuomenė kažkodėl labiausiai linkusi kaltinti auką. Jeigu policijos pareigūnas leidžia sau pasakyti apie išžaginimo auką „nereikėjo lakti ir raitytis“ – ko stebėtis, kad interneto komentatoriai apie išžaginimo auką sako, kad „turbūt buvo girta kaip tapkė, o ryte jau verkia, kad ją išžagino“.

O čia – tik paprasti prievartavimo atvejai. Netgi Dembavos atveju, kai merginą sudegino nuvežę bagažinėje, ir tai atsirado žmonių, kurie stebėjosi, kaip ji viena stovėjo autobusų stotelėje anksti ryte. O ji į darbą važiavo“, – sakė D.Baranauskė.

Lietuvoje auką kaltinti yra linkusi virš 50 proc. visuomenės, ES vidurkis – 17 proc. Tokioje situacijoje nekeista, kad ir aukos nedrįsta kreiptis pagalbos, ir pagalbos teikimas yra vangus, ir politikai neskuba šio klausimo įtraukti į savo darbotvarkes.

Aukos tyli

Su smurto aukomis nuolat savo darbe susidurianti Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė patvirtino, kad pačios aukos neretai linkusios tylėti apie patirtą seksualinį smurtą.

„Daug metų kalbame apie seksualinį smurtą, dalinami leidinukai, bukletai, filmukai kuriami, tačiau aukos tyli. Jų tylėjimas mums – didelis iššūkis.

Tą grandinę, nuo pačios pradžios, kai prieš moterį įvyksta smurtiniai aktai, iki pagalbos organizacijų auka labai retai nueina pati. Per 19 darbo metų tik keliolika aukų pačios pasibeldė į mūsų kabinetą ir pasakė: „Aš esu seksualinio smurto auka, padėkite man“. Dauguma jų yra nukreipiama.

Šiandien mes Lietuvoje turime labai konkretų nukreipimo mechanizmą, tačiau jis, deja, yra daugiau popieriuje, valdininkų kabinetuose, o realiai auka paliekama be pagalbos.

Anksčiau dar girdėdavom atsimušinėjimus iš teisėsaugos – aukos nenori jūsų pagalbos, joms nieko nereikia, mes įvertinome, ar joms reikia pagalbos, ir manom, kad ne, kad jos pačios išsikapstys. O šiandien jau gana atvirai kalbama, kad nėra įstatymo, kuris mums lieptų nukreipti aukas pagalbai, aš neprivalau to daryti.

Ši situacija tikrai netoleruotina. Net jeigu aukai iš karto yra pasiūloma pagalba, auka dažnai nesupranta, kas yra siūloma, dėl patirtų išgyvenimų ji negali priimti tam tikrų sprendimų.

Labai aktuali ir teisinė pagalba moterims, patyrusioms seksualinį smurtą. Norime, kad smurtautojai būtų nuteisti, norime didelių bausmių, bet kas padės aukai, kas bus šalia jos ikiteisminio tyrimo metu, tesimų salėse?

Advokatai, kurie šiandien siūlomi nukentėjusioms nemokamai teisinei pagalbai, dažnai yra nemotyvuoti, nepasiruošę ginti aukas. Nevyriausybinės organizacijos ieško lėšų samdyti mokamus advokatus. Manau, kad ši situacija reikalinga tam tikro peržiūrėjimo“, – sakė K. Mišinienė.

Teisė pasakyti „ne“

Pasak D.Šakalienės, šiandien Lietuvoje smurto lyties pagrindu prevencijos politikos nėra. Viena to pasekmių – ir valstybės institucijos nesuvokia savo vaidmens arba daro juokingas klaidas, vadindamos lyties stereotipus kultūriniu paveldu.

VšĮ „Lygybės ir įvairovės namai“ atstovė Lina Januškevičiūtė teigė, kad lytiškumo ugdymo mokiniams klausimas Lietuvoje yra apaugęs daugybe mitų, juo dažnai manipuliuoja politikai. Nors iš tiesų lytiškumo ugdymas mokiniams suteikia žinių, kaip kritiškai vertinti lyčių stereotipus, žinoti savo ribas, kaip pasakyti „ne“, kaip apsisaugoti nuo seksualinio smurto ir apskritai nuo įvairiausių smurto rūšių ir padėti kitiems.

„Lytiškumo ugdymas suteikia jauniems žmonėms suvokimą, kaip saugoti savo seksualinę sveikatą. Tai ir yra prevencija prieš smurtą lyties pagrindu.

Būtų labai utopiška sakyti, kad kiekvienoje mokykloje vyksta visapusiškas mokslu grįstas amžiui pritaikytas lytiškumo ugdymas. Kai kuriose mokyklose vis dar sutinkam stereotipais paremto elgesio – kaip „dėmesio rodymas“, kokio turėtume jau nebesutikti XXI amžiuje.

Labai norėtųsi, kad pradėtume šviesti jaunus žmones nuo pat ankstyvo amžiaus apie tai, kad aš turiu teisę pasakyti „ne“, kad jauni žmonės žinotų savo ribas, gebėtų saugoti save, vieni kitus. Tai ir yra lytiškumo ugdymo pagrindinis tikslas“, – sakė L.Januškevičiūtė.

D.Baranauskė negailėjo kritikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kurios atstovai, pasak jos, net nedalyvauja organizuojamuose tarpinstituciniuose apskrituose staluose, darbo grupėse dėl smurto prevencijos.

„Neseniai pas mane pateko susirašinėjimas, kur Švietimo ministerija teigia, kad pas juos viskas garai, lyčių lygybės integruoti į ŠMM programas nereikia, kadangi ir taip jau viskas padaryta, vadovėliuose stereotipų nėra, o jeigu kažkas ir yra, tai lyčių vaidmenys, kurie pavaizduoti vadovėliuose, yra fiksuoti istoriškai, taip pat yra istorinių dalykų, dėl kurių lyčių vaidmenys fiksuoti laikantis kitokių paradigmų, nei nūdienos.

Ministerija kategoriškai prieš atminties naikinimo faktus, todėl ir naujuose vadovėliuose liks tam tikri artefaktai, liudijantys atitinkamą laikmetį. Jie sako, kad nekarpys žirklėmis vadovėlių.

Taip išeina – jeigu kada nors buvo sakoma „Mauči, boba, tuoj gausi į dantis“, tai Švietimo ministerija šitą frazę vadovėliuose ir paliks“, – piktinosi D.Baranauskė.

Internetu transliuojamų renginių, spektaklių, seminarų, programą galima rasti feisbuko puslapyje „Baltojo kaspino festivalis“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.