Gyvenimo scenarijus – tai individualus sąveikos su aplinkiniais būdas, savo vietos visuomenėje suvokimas, įprasti elgesio ir reagavimo į situaciją modeliai,
Iš daugybės galimų variantų kiekvienas pasirenka savo, o tada kuria savo gyvenimą pagal šitą modelį.
Ar norite sužinoti, kokį modelį pasirinkote jūs? Pažvelkite į pateiktus paveikslus ir pasirinkite tą, kuris labiausiai patinka.
Rezultatai
1. „Išauš diena, ir prasidės tikras gyvenimas“.
Šis elgesio modelis būdingas žmogui, kuris laukia, kada prasidės tikrasis gyvenimas. Visa, kas vyksta, jis laiko tik įžanga, pabandymu, juodraštiniu gyvenimo variantu. „Dabar gyvenu, kaip išeina, o jau po to pradėsiu gyventi iš tikrųjų“. Bet tas „po to“ laukimas gali tęstis visą gyvenimą, ir žmogus negyvena, o tik ruošiasi gyvenimui. Pro šalį lekia akimirkos, valandos, dienos, metai, tarsi jų nė nebuvo. Norisi, kad greičiau ateitų ta „šviesi ateitis“, o dabartis atrodo jau varginanti.
Ką daryti? Išmokti „gaudyti akimirkas“, kiekvieną akimirką sąmoningai išgyventi. Kurti planus nedidelėms laiko atkarpoms ir džiaugtis jų išsipildymu. O jeigu neišsipildo, sakyti gyvenimui „ačiū“ už vertingą patirtį. Jūsų šūkis turi būti „Sustok, akimirka žavinga!“
2. „Aš gyvenu tik tada, kai sukuriu ką nors nauja“.
Kūrybiškas žmogus laukia tuo pat metu „čia ir dabar“ ir „anapus laiko“, suvokdamas savo vertę tik per kūrybinį rezultatą. Praeitis jau nebeįdomi, o ateitis nesuprantama. O šiandien svarbiausia – susivokti ir apmąstyti. Vidinis analitinis procesas jam svarbiau už materialųjį pasaulį ir santykius su aplinkiniais.
Jo „vidinis gyvenimas“ svarbesnis nei išorinis, todėl šeimai ir artimiesiems visada stinga dėmesio ir rūpesčio. Bet jis pats labai nori dėmesio, jo kūrybos pripažinimo ir įvertinimo, todėl yra įžeidus ir pikta menantis. Ką daryti? Tarp paieškų ir atradimų skirkite laiko šeimai ir draugams, poilsiui ir pomėgiams. Visa tai taps dar vienu resursu įkvėpimui.
3. „Aš esu tai, ką pasiekiau“.
Tai žmogaus-nugalėtojo, nuolat siekiančio aukštų tikslų, gyvenimo modelis. Jam „šiandien“ – tik galimybė pasiekti ateitį. Tas, kuris „pats save sukūrė“ – žmogus, nejaučiantis pasitenkinimo dėl rezultato, nes priekyje visada yra naujas tikslas. „Aš jaučiu gyvenimą, tik kai pasiekiu viršūnę“. Bet šis pojūtis trinka vos kelias minutes, o tada ateina tuštuma ir naujų pasiekimų troškimas.
Šį modelį galima laikyti šiuolaikišku, prisitaikančiu prie gyvenimo realijų ir adekvačiu. Mus moko kelti tikslus ir jų siekti, vertindami žmones pagal jų rezultatus. Bet reikia susimąstyti: ar tikslas vertas sugaišto laiko? Pabandykite patirti malonumą iš proceso. O pergalės minutes „ištempti“ ir mėgautis. Juk pakeliui į viršūnes pasitaiko puikių peizažų ir nuostabių pakeleivių.
4. „Tos saldžios svajonės!“
Žmogus, besilaikantis šio gyvenimo modelio – svajotojas ir fantazuotojas. Jis moka „pasitraukti“ į kitą realybę, į pasaulį, kur nėra problemų ir sunkumų. Tai gali būti knygos, filmai, kompiuteriniai žaidimai, fantazijos. Žmogus praranda laiko nuovoką, nepastebi realaus gyvenimo, kuriame jam nuobodu. Tokio gyvenimo modelio pasirinkimo priežastis yra tiek asmeninės ypatybės, tiek žmogaus poreikių ir jam keliamų reikalavimų neatitikimas.
Įsitempęs ir nerimastingas žmogus negali atitikti veikėjo ir kovotojo įvaizdžio. Jis nesiekia karjeros, o jam sako: „reikia būti nugalėtoju“. Emocingas ir jautrus žmogus „be odos“ blogai jaučiasi konkurencijos ir materialinės naudos siekimo sąlygomis. Jausdamasis „netinkamu šiam gyvenimui“, ir pasitraukia į iliuzijų pasaulį, gyvenimo imitaciją. Gerai, kad toks žmogus turi vertingą resursą – kūrybingumą ir kūrybinį mąstymą. Mokėdamas matyti ir kurti naujus dalykus, o taip pat dirbti autonomiškai, jis gali daug pasiekti, negriaudamas savo asmenybės.
5. „Įpratimas – daugiau nei prigimimas“.
Šis modelis grįstas griežtu taisyklių, normų ir instrukcijų laikymusi. Jis gali būti duotas žmogui iš išorės (tėvų, visuomenės) arba susikurtas jo paties, bet ateityje tampa egzistencijos pagrindu. Taip gyventi patogu, nes viskas reglamentuota ir nuspėjama, bet taip gyventi – vadinasi, atmesti viską, kas nauja ir nežinoma.
Rinkdamasis stabilumą žmogus praranda galimybę eiti nauju keliu, patirti naujus pojūčius. Gyventi pagal taisykles – tai įvaryti save į rėmus, padaryti savo gyvenimą pernelyg nuspėjamą. Pagalvokite: kaip taisyklės, kurių jūs laikotės, atitinka jūsų poreikius? Ar jos turi prasmę? Ar jos jus daro laimingą, o jūsų gyvenimą – komfortišką? Kalbama, be abejo, ne apie valstybės įstatymus, o tas taisykles, pagal kurias jūs kuriate santykius su žmonėmis ir pasauliu.
6. „Gyvenimas – tai gyvenimo prasmės paieškos“.
Šis modelis numato, kad žmogaus gyvenimas reguliuojamas aukštesnių, dvasinių poreikių. Šis gyvenimas – tarnavimas, tarnavimas reikalui, idėjai, žmogui. Pasirinkdamas tokį gyvenimo modelį, žmogus kitų tikslus kelia aukščiau savo, todėl dažnai aukoja savo interesus. Ši modelį atitinka trys pagrindiniai vaidmenys: gelbėtojo, gynėjo ir kūrėjo. Be jų neįmanomas nei visuomenės apskritai, nei atskiro žmogaus gyvenimas.
Tik sąmoningas tokio gyvenimo scenarijaus pasirinkimas leidžia žmogui pakelti pasirinktos misijos sunkumus, nes jis supranta, dėl ko šiuos sunkumus kenčia. Gerai, jeigu šalia yra dvasiškai artimi žmonės, o šeima moka laiku suprasti ir palaikyti. Ant tokių žmonių laikosi gyvenimas, bet jiems patiems gyventi visada nelengva.
