Atskleidė frazę, kuria turite baigti darbo dieną namuose: 2 taisyklės pakeis gyvenimą

Metodai, kaip mes planuodavome savo darbo dieną anksčiau, dirbant iš namų netinka, įsitikinęs psichologas Paulius Rakštikas. Siekdami dirbti efektyviau mes turime pergalvoti ne tik laiko planavimą, bet ir erdvės pritaikymą dabartiniams poreikiams.

39 proc. Lietuvos gyventojų teigia karantino laikotarpiu jau ėmęsi tam tikrų pokyčių namuose.<br>IKEA nuotr.
39 proc. Lietuvos gyventojų teigia karantino laikotarpiu jau ėmęsi tam tikrų pokyčių namuose.<br>IKEA nuotr.
39 proc. Lietuvos gyventojų teigia karantino laikotarpiu jau ėmęsi tam tikrų pokyčių namuose.<br>IKEA nuotr.
39 proc. Lietuvos gyventojų teigia karantino laikotarpiu jau ėmęsi tam tikrų pokyčių namuose.<br>IKEA nuotr.
39 proc. Lietuvos gyventojų teigia karantino laikotarpiu jau ėmęsi tam tikrų pokyčių namuose.<br>IKEA nuotr.
39 proc. Lietuvos gyventojų teigia karantino laikotarpiu jau ėmęsi tam tikrų pokyčių namuose.<br>IKEA nuotr.
Patogų kampelį darbui ar mokslams susikurti galima nei<br>IKEA nuotr.
Patogų kampelį darbui ar mokslams susikurti galima nei<br>IKEA nuotr.
IKEA nuotr.
IKEA nuotr.
IKEA nuotr.
IKEA nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 1, 2021, 7:00 PM, atnaujinta Feb 1, 2021, 7:19 PM

IKEA tyrimas „Gyvenimas namuoseparodė, kad net 44 proc. žmonių Lietuvoje karantino metu dirba iš namų. Vieniems tai buvo malonus atradimas, kitiems visgi iššūkis. Jūsų nuomone, darbas ir atsipalaidavimas toje pačioje erdvėje – kokį poveikį tai turi žmonėms?

– Poveikis yra labai įvairus, priklausomai nuo to, kaip žmonėms sekasi suderinti ar nesuderinti tai. Reikia suprasti, kad kiekvieno situacija labai skirtinga – vieni turi vaikų, kiti gyvena vieni, treti turi erdvius namus, o ketvirti sukasi mažoje erdvėje. Visos šios sąlygos sukrenta į vieną ir sukuria kiekvieno mūsų unikalią situaciją.

– Ar namuose galima dirbti taip pat gerai, kaip biure?

– Taip, galima, bet tai turi labai daug išlygų (juokiasi). Kaip ir minėjau, kiekvieno situacija yra skirtinga, todėl turime pagalvoti, kaip galime susikurti tokias pačias sąlygas, kaip dirbdami biure. Galbūt mums reikia atskiros erdvės, o gal geriau dirbti geriau dedikuotu laiku ar laiko blokeliais. Kiekvieno mūsų veikla skirtinga, todėl ne visuomet pavyksta tą patį perkelti į namų aplinką.

Turbūt tame ir slypi atsakymas, kodėl žmonėms ne visada pavyksta dirbti vienodai, kaip anksčiau. Todėl siūlyčiau pagalvoti apie naujos darbo formos paiešką. Galbūt jums netinka pats darbo laikas, nes ryte reikia pasirūpinti vaikais. Tuomet galite pabandyti išnaudoti ankstyvą rytmetį, kai namuose tylu. Ne visiems tas patiks, ką aš sakau, bet tai yra prisitaikymas prie naujų aplinkybių.

Be to, namų aplinka turi labai daug papildomų stimulų. Pavyzdžiui, šaldytuvas (juokiasi). Arba televizorius, kurio neturime darbe. Visi šie buitiniai dalykai sieja mus su laisvalaikiu ir blaško. Turime suprasti, kad šie stimulai gali mus veikti intensyviau, todėl galbūt reikia keisti dienotvarkę, o gal įsirengti naują kampą, pakeisti erdvę. Visų sprendimai skirtingi.

– Po 2020 metų patirčių, pasak IKEA atlikto tyrimo, net 37 proc. žmonių Lietuvoje norėtų įsirengti ar atnaujinti erdvę darbui namuose. Ar tai padėtų atskirti namus ir darbą?

– Tikrai taip. Aš savo namuose turiu savo darbo kambarį ir, tiesą pasakius, man į jį sunku užeiti savaitgalį. Įėjus mane iškart „pagauna“ darbo atmosfera, o jei bandau atsipalaiduoti, pastebėjau, kad vengiu užeiti į tą kambarį. Gal tai skamba keistai, bet privalumas tame, kad darbo dieną būnant jame, labai greitai persijungiu į darbo režimą ir būnu nusiteikęs dirbti.

Mums padeda keli dalykai – erdvė ir dedikuotas laikas, todėl kai sau pasakau: „Pauliau, aš dabar einu nuo 8 val. ryto iki 11 val. atlikti tą ir tą darbą“, taip ir darau. Aš ateinu dedikuotai tiek laiku, tiek erdvėje ir dirbu.

Labai daug šeimų tenka dirbti namuose, kai šalia sukasi vaikai. Ką daryti tuomet?

– Man šis klausimas aktualus asmeniškai – auginu tris vaikus, kurie ir mokosi, ir turi nuotolinius prisijungimus. Svarbiausias dalykas yra susitarimai. Kitas dalykas, reikia nepamiršti, kad savo pavyzdžiu mokome vaikus. Jie juk iš esmės kopijuoja mūsų modelį ir perkelia į savo kasdienybę. Todėl pats stengiuosi, ir vaikams sakau, reikia atskirti ką tu dabar darai – ar mokaisi, ar pramogauji. Negali būti ir įjungtas televizorius fone, ir atliekami namų darbai, ir užkandžiaujama, ir viena ranka kažkas rašoma. Reikia skirstyti veiklas, ir vaikai tokiu būdu mokosi.

Kitas dalykas, skatinu nebijoti vaikų turėti šalia. Pats vedu užsiėmimus ir žmonės dažnai klausia, ar gali prisijungti, jei netyčia įbėgs vaikas ar turės jį ant rankų. Visada skatinu dalyvauti. Žinoma, čia gali nuskambėti kaip prieštaravimas tam, ką aš prieš tai sakiau, kad reikia atskirti laiką ir erdvę, bet reikia suprasti, kad ne visada galime tai padaryti. Jei pasirinkimas – visiškai atsitraukti nuo veiklų ar jas atlikti esamomis sąlygomis, siūlau nestoti ir daryti. Man atrodo, tai įkvepiantis pavyzdys ir kitiems parodyti, kad mes visi esame žmonės, mes visi bandome išgyventi šiomis keistomis aplinkybėmis. Visa tai yra labai žmogiška.

Gal galėtumėte pasidalinkite ritualais, kurie kada baigiasi darbas ir kada prasideda laisvalaikis?

– Kaip ir minėjau, svarbiausia ir erdvė, ir laikas. Į darbo vietą atsineškite viską, ko jums reikės darbui, kad nevaikščiotumėte atgal į virtuvę, kur vėl sutiksite namiškius, pakalbėsite apie tai, kas nesusiję su darbu. Mūsų dėmesys mėgsta nuoseklumą ir tvarumą. Taip pat grįžtami iš darbo į namus skirkite laiko perėjimui. Suprantu, kad tai tik atsikėlimas nuo kompiuterio ir perėjimas į kitą kambarį, bet skirkite 5-10 minučių išjungę kompiuterį mintimis susidėliokite ar kitos dienos darbus, ar prisiminkite, ką nuveikėte šiandien. Dažnai sau pasakau „Pauliau, šios dienos darbai baigti, keliauju namo. Tai galite padaryti savais žodžiais, tada ir grįžimas iš darbo yra grįžimas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.