Ko gero visiems knygų, filmų ir kitokių produktų mėgėjams teko susidurti su nemalonia lietuviškų vertimų realybe, kai vertėjai nusprendžia, kad kūrinio turinį ar prekės paskirtį supranta geriau, nei patys jos kūrėjai. Tokiu būdu labai nesunku bereikalingai komplikuoti situaciją, kai prie realios diskusijos atsiranda ir semantiniai nesutarimai. Būtent tokia lemtis nutiko ir terminui gender – socialinė lytis.
Anglų kalboje situacija yra kiek mažiau sudėtinga – egzistuoja dvi susijusios, tačiau skirtingas reikšmes turinčios sąvokos – „sex“ ir „gender“. „Sex“ lietuviškai verčiama kaip „biologinė lytis“, o „gender“ tai akmenukas bate, kuris mūsų visuomenei į apavus įkrito pradėjus aktyviau diskutuoti apie Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Kasdieniniame gyvenime praktiškai niekada nekalbame apie socialinę ar biologinę lytį – paprasčiausiai sakome lytis, ir visiem iš karto aišku, ką kalbėtojas turi galvoje – vyrai ir moterys. Išgirdus socialinės lyties sąvoką kyla tas pats natūralus klausimas, kylantis žiūrint į kurioziškus lietuviškus vertimus – kam bereikalingai komplikuoti savaime suprantamą situaciją?
Nepaisant pirmo įspūdžio, kuris gali susidaryti vadovaujantis vien kasdiene kalba, sprendžiant visuomeninio lygio problemas buitinio lyties apibrėžimo neužtenka. Būtent todėl ir atsirado skirtis tarp biologinės ir socialinės lyties.
Lyčių stereotipai nėra įgimti
Lietuvoje vyrai nešioja kelnes bei kostiumus, o ne sijonus ar sukneles. Bet koks vyras, atėjęs į darbą su suknele, iš kolegų susilauktų kreivų žvilgsnių, o priklausomai nuo bendradarbių požiūrio, potencialiai ir fizinių pasekmių. Kita vertus, nuo Lietuvos nukeliavus vos pusantro tūkstančio kilometrų į vakarus, atsidurtume Škotijoje, kur kiltai (vyriški sijonai) yra ne kas kita kaip pilnavertis tradicinis apdaras.
XVII a. Europoje aukštakulniai batai buvo vyriškumo, galios bei socialinio statuso simbolis. Panašiu metu būtent vyrai buvo tie, kurie pudruodavosi veidą, nešiodavo perukus ir ilgus plaukus. Gėlėmis bei kitais ornamentais išsiuvinėti apdarai buvo ne tik priimtina, bet ir madinga ir pageidautina.
Daugiau pasigilinus į legendomis apipintus senovės graikus atrastume, kad lyginant su mumis, jiems vyriškumas ar moteriškumas reiškė neįsivaizduojamai kitus dalykus. Nuo graikiškų drabužių, primenančių dabartines ilgas sukneles, iki vyrų buvimo gerokai atviresniais ir drąsesniais dėl savo romantinių jausmų, matome, kad tai, kas dabar yra nenuginčijamas vyriškumo ar moteriškumo simbolis, nėra įgimtas dalykas. Jei šiuolaikiniai vyrai yra iš Marso, o moterys – iš Veneros, tai priklausomai nuo istorinio laikotarpio, geografinės padėties bei vietinės kultūros, tiek vieni, tiek kiti gali būti ir iš Saulės, ir iš Mėnulio ar tiesiog žvaigždžių.
Tai, ką XXI a. vadiname vyriškumu ar moteriškumu nėra dalykai, nulemti genų, hormonų ar kitų biologinių požymių. Einant pas šeimos gydytoją neabejotinai svarbu su daktaru kalbėti apie savo biologinę lytį, tačiau praktiškai visais kitais gyvenimo atvejais, kai kalbame apie vyrus ir moteris, kai kalbame apie lytį, mes kalbame apie tai, ko čia ir dabar iš mūsų tikisi visuomenė, o ne apie XX ar XY chromosomas.
Norint spręsti pasaulyje egzistuojančias problemas tarp lyčių – tai, kad vyrai nusižudo gerokai dažniau ir gyvena trumpiau nei moterys, kad moterys nepalyginamai dažniau patiria smurtą, seksualinį priekabiavimą, diskriminaciją ir t. t. – mums nereikia brangių genetinių tyrimų. Mums reikia griauti lyčių stereotipus ir pradėti kalbėti apie tai, kad būtent jie ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šias įsisenėjusias problemas metai iš metų sekasi spręsti taip sunkiai.
Tikrosios problemos – ne semantikoje
„Gender“ yra terminas ilgus dešimtmečius naudojamas teisiniuose bei politiniuose procesuose. 2003 metais Lietuvoje buvo ratifikuotas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos Statutas, kuriame buvo vartojamas terminas „gender“, šiame dokumente lietuviškai verstas kaip tiesiog lytis. Būtent tokią reikšmę šis žodis ir turi. Jokių įnirtingų diskusijų audrų pradėta nebuvo.
Nors gender jau seniai yra mūsų teisinės sistemos dalis, dabar viešumoje iškilus sąvokai „socialinė lytis“ prasidėjo debatai, lyg tai būtų žingsnis mūsų visuomenės griuvimo link, kai iš tikrųjų šis terminas mūsų žodynuose naujas tikrai nėra. Socialinės lyties sąvoka mūsų gyvenimams bei vertybėms jokios realios įtakos neturės. Neįkainojamai didesnę įtaką mūsų visuomenei turi smurtas prieš moteris, kuriam adresuoti ši sąvoka ir yra skirta.
Nors vieni žmonės yra iš prigimties labiau linkę į agresiją nei kiti, smurtautojais šeimoje ne gimstama, o tampama. Tampama dėl visuomenės reikalavimų, dėl spaudimo, dėl ekonominių problemų, dėl požiūrio į save ir kitus žmones. Geros naujienos tos, kad visuomenę kuriame mes, todėl mes galime ją ir keisti. Keisti žingsnis po žingsnio, sąvoka po sąvokos ir konvencija po konvencijos.
Šis tekstas – asmeninė autoriaus nuomonė. Autorius yra tarptautinio projekto „Debate Your Issue“ dalyvis. Projekto tikslas – kovoti su augančiu euroskepticizmu, nesidomėjimu naujienomis bei mažėjančiu įsitraukimu į politiką jaunimo tarpe. „Debate Your Issue“ organizatorius Lietuvoje – Asociacija „Jaunimo debatai“. Projekto informacinis partneris – lrytas.lt.
