„Kūrybiškumas – viena svarbiausių dabarties ir ateities kompetencijų visose žmogaus veiklos srityse ir tai nėra dovana, kurią gauname gimstant. Šį, kaip ir kitus gebėjimus, būtina nuolat ugdyti, puoselėti, lavinti. Juk jeigu turime išmokti vaikščioti, turime išmokti ir kurti. Šis procesas yra labai įdomus“, – įsitikinęs ilgus metus kūrybiškumo galimybėmis besidomintis dr. Gediminas Beresnevičius, knygų autorius, mokantis kūrybiškumo Vilniaus universitete, o šiuo metu prisijungęs ir prie nuotolinio universiteto moterims „WoW“ dėstytojų komandos.
– Gediminai, dažnai stereotipiškai galvojama, kad kūrybiški žmonės – daugiau menininkai, nei realistiškai mąstantys žmonės. Kas yra kūrybiškas žmogus šiandieniniame gyvenime?
– Esu tikras, kad visi žmonės yra kūrybiški, tik vieni – daugiau, kiti – mažiau. Kūrybiškumo lygis priklauso nuo to, kiek laiko ir kaip intensyviai žmogus tai praktikuoja. Kūrybiškumas yra gebėjimas kurti ką nors nauja, originalaus, savita. Kaip žinia, visi gebėjimai yra išsiugdomi, ugdymuisi būtina tą gebėjimą lavinti, o taip pat suteikti erdvės kūrybiškumui pasireikšti. Kūrybiškas žmogus, nesvarbu ar kalbame apie akmens amžiaus, ar XXI a. megapolio gyventoją, yra tas, kuris savo gebėjimą kurti ką nors nauja yra išsiugdęs. O kūrybiškumo reikia ne vien menininkams, bet ir vadybininkams, renginių organizatoriams, verslininkams, jau nekalbant apie išradėjus, projektuotojus, mokslininkus.
– Apie kuriančius žmones sklando legendos, kad jie ekscentriški.
– Pratęsiu: „ne iš šio pasaulio“, egoistiški, nesuprantami keistuoliai ir panašiai. Tačiau toks stereotipas dažnai formuojamas dėl kelių ryškių pavyzdžių. Daugelis kūrėjų yra normalūs (jei taip galima pasakyti) žmonės. Žinoma, jie daug laiko praleidžia kurdami, gilindamiesi į savo sritį, tad natūralu, kad nukenčia jų asmeninis gyvenimas, gal jiems sunkiau prisitaikyti prie socialinės aplinkos, bet tai nereiškia, jog jie yra kokie nors išskirtiniai. Bendravimo ir kitokių problemų turi ne vien kūrėjai. Žinau posakį, jog kūrybiškus vaikus sunku mokyti, o auklėti neįmanoma, bet tokios problemos nesusijusios su kūrybiškumu.
– Kūrybiškumas įvardijamas vienu iš ateities įgūdžių. Kas po juo slypi? Kodėl būtent kūrybiškumas toks svarbus šiandien?
– Senokai žinoma, jog apie 70 proc. dabartinių profesijų artimoje ateityje paprasčiausiai išnyks, nes tuos darbus atliks robotai. Jau šiandien dirbtinis intelektas daug ką gali, o kas bus už keliolikos metų sunku prognozuoti. Technologinė sparta milžiniška, tad tokiems pokyčiams būtina ruoštis jau dabar, nes kitaip mus gali ištikti technologinės revoliucijos sukeltas šokas. Visgi, nemažai iššūkių kelia ir dabartinis pasaulis. Štai pandeminė situacija sukėlė daug problemų, ir ne visus jos iššūkius iki šiol pavyksta išspręsti.
Kiekviename darbe pasitaiko situacijų, kai tenka įtempti protą ar pasitelkti savo kūrybines galias. O ir artimoje aplinkoje pasitaiko ne vienas atvejis, kai mums prireikia kūrybiškumo. Kaip atkurti santykius, kaip rasti bendrą kalbą su paaugliais, kaip kurti harmoningą šeimą? Tokių ir panašių klausimų gali kilti daugybė. Ir ne visuomet žinomi patarimai gali padėti, tad tenka patiems suktis iš painios padėties.
– Kaip suprasti ar atpažinti, kad žmogui trūksta būtent kūrybiškumo?
– Visada pravartu stebėti save, objektyviai vertinti savo gebėjimus ir galimybes. Tokia savistaba ir leidžia suprasti, ko trūksta. Visi žmonės linkę pervertinti savo kompetencijas ir įgūdžius, tad jei norime objektyvumo, savo vertinimą reikia šiek tiek sumažinti. Kūrybiniai gebėjimai pasireiškia per kūrinius. Tad žiūrėkite, ką esate sukūrę, per kiek laiko ir kokie tie kūriniai. Jie gali būti patys įvairiausi, pvz., kulinarinis receptas ar sienų dekoravimas. Jei jūsų kūrybą vertina ir aplinkiniai, ypač jei tie žmonės nejaučia jums šiltų jausmų, galite daryti prielaidą, jog esate pakankamas kūrybiškas žmogus.
Jeigu nesate nieko sukūrę, išmėginti savąjį kūrybiškumą galite duodami sau nedidelį kūrybiškumo testą. Sukurkite ketureilį, sugalvokite kuo daugiau pieštuko pritaikymo variantų, sukurkite kuo daugiau pasirinkto piešinio pavadinimų ar duokite sau kitokias lengvas kūrybines užduotis.
Beje, moterys pasižymi nebloga intuicija ar nuojauta, tad joms kartais ir nereikia jokių testų, kad galėtų pasakyti, koks yra jų kūrybiškumas.
– Kaip kasdien ugdyti kūrybiškumą? Kiek laiko tam reikia skirti?
– Vairuoti automobilį galima išmokti gan greitai, bet išmokti taip, kad dalyvautum automobilių lenktynėse reikia ne vienerių metų praktikos. Taip pat ir kūryboje – norint pasiekti pasaulinį lygį, ar tai būtų šachmatai, dailė, muzika, sportas ar mokslas, reikia maždaug dešimties metų intensyvių kasdienių treniruočių. Taigi, bet kokio gebėjimo (tame tarpe ir kūrybiškumo) ugdymosi principas labai paprastas: reikia tam skirti laiko. Dar reikia žinoti, ką tuo metu daryti. O jei norite pasiekti didelių aukštumų, dar reikia turėti gerą mokytoją, trenerį, vadovą. Pratybų trukmė priklauso nuo siekiamų tikslų. Jei norite vien palaikyti savo kūrybinę ugnelę, užteks kelių ar keliolikos minučių, žiūrėkite į tai, kaip į neįpareigojantį žaidimą. Svarbiausia, kad nebūtų prievartos, kad kūrybiniai užsiėmimai būtų smagūs, teiktų džiaugsmą.
– Moterims neretai reikia būti itin kūrybiškomis: tiek puoselėjant santykius, tiek būnant mama, tiek ruošiant maistą, palaikant santykius su išoriniu pasauliu ar dirbant. Tas kūrybiškumas, ypatingai šiuo, pasaulinės pandemijos, neretai virsta prievartiniu. Kaip „nepamesti“ savęs šiuo laikotarpiu?
– Jeigu per prievartą kažką ugdysite, bus neigiamas efektas. Kai vaikus per prievartą veda į muzikos mokyklą, tai paskui vaikai gyvenime niekada nebenori net pažiūrėti į tą pusę. Reikia atskirti du dalykus: meistriškumą nuo kūrybiškumo. Pasiėmus receptų knygą galima išsiugdyti meistriškumą paruošiant jau aprašytą patiekalą. Kūrybiškumas yra sukurti naują patiekalą, technologiją, receptą, naują produktą, naują pritaikymą, surasti naujus sprendimus, kurių niekas iki šiol nėra padaręs. Tas pats yra ir santykiuose. Jeigu yra problemos, galima susirasti internete konfliktų sprendimo būdus, formules, taisykles ar patarimus, bet tai neturi nieko bendro su kūrybiškumu, kuomet pats ieškai ir randi kelią iš netenkinamos situacijos.
– Kokie yra pagrindiniai kūrybiškumo pratimai?
– Pratimų yra visokių. Juos galite pasirinkti sau tinkančius ir patinkančius. Kūrybos metu, kaip minėjau, yra sukuriama kas nors nauja. Tad pratybų metu ir reikėtų tą daryti. Kurkite naujas idėjas, vaizdinius, daiktus, pritaikymo variantus ir pan.
Sugalvokite fantastinį gyvūną, apjunkite į naują du buitinius prietaisus, perkurkite savo praeitį, numatykite ateitį, sukurkite mįslę, eilėraštį, neregėtą žaidimą, su namiškiais pastatykite spektaklį, sumodeliuokite rūbų kolekciją ir t. t.
Pavyzdžiui, pažiūrėjote serialą, užsimerkite ir mintyse perkurkite siužetą: o kas būtų, jei pagrindinis herojus pasielgtų visai kitaip? Skaitote romaną? Atsitraukite nuo jo ir mintyse pagalvokite, kas galėtų būti toliau? Pažiūrėkite pro langą į savo kiemą. Kaip jis galėtų atrodyti, jei turėtumėte galią jį perdaryti? Matote medį? Koks jo vardas? Prasilenkiate su nepažįstamu praeiviu? Kas tai per žmogus? Koks jo charakteris, kaip jis gyvena, ką veikia?
Kaip matote, net nebūtina specialiai skirti laiko savo kūrybiškumo „raumens“ treniravimui. Tą galite daryti bet kur ir bet kada. Ir patartina, į tokius vaizduotės žaidimus įtraukti ir artimuosius, draugus ar drauges. Organizuokite piešinių ar lipdinių konkursus, haiku vakarus, savaitgalio išradingumo žaidynes, kaukių karnavalą, galvosūkių protmūšius, išleiskite namudinę pasakų knygą su iliustracijomis ir pan.
– Kiek svarbus yra vaizduotės ugdymas?
– Vaizduotės mums reikia bet kurioje veikloje, o kūrybinėje veikloje ypatingai. Vienas iš pratimų, kuriuos kartu atliksime kartu su studentėmis, bus apie manipuliaciją objektais vaizduotėje, taip pat turėsime užduotį apie objektų atgaminimą vaizduotėje.
– „WoW“ universitetas skirtas tik moterims. Kiek moteriai svarbus kūrybiškumas?
– Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, kur dėstau, auditorija taip pat moteriška – jų ten apie 90 proc. Akivaizdu, kad moterys apskritai yra daug aktyvesnės socialiniame gyvenime nei vyrai.
Moterys daugiau rūpinasi šeimos reikalais, vaikų auklėjimu, bendravimu, santykiais. Visa tai puoselėti reikia meistriškumo, išminties, subtilumo, jautrumo ir taip pat kūrybiškumo, kuomet situacija yra nežinoma. O tų nežinomų situacijų pasitaiko itin dažnai, tiek auklėjant vaikus, tiek darbe, kur kūrybiškumas yra itin svarbus ir reikalingas – nauji iššūkiai, prisitaikymas prie kintančios aplinkos ar greitesnio tempo.
– Kuomet kalbama apie kūrybiškumą, kaip pavyzdys imamas 30-40 metų žmogus, nes tikima, kad jaunimas jau kūrybiškas, o vyresni būna jau „nurašyti“. Kokia jūsų nuomonė gebėjimo būti kūrybišku amžiaus prasme?
– Jei imsime šūkį, kad mokytis reikia visą gyvenimą, tai Lietuva stipriai atsilieka šioje srityje. Jeigu Vilniaus universitete kūrybiškumo mokau jaunus žmones, tai moterų universitete yra labai skirtingo amžiaus moterų ir aš tai matau kaip puikią perspektyvą norinčioms mokytis vyresnio amžiaus moterims.
Aš ir pats nenustoju mokytis, domėtis, studijuoti, lavinti savo įgūdžius bei gebėjimus. Noriu pabrėžti, kad vyresniame amžiuje labai aktualu palaikyti smegenų tonusą, darbingumą. O kad jį palaikytum, reikia smegenims duoti veiklos: pratimų, užduočių, darbo, iššūkių, problemų ir panašiai. Juk kai žmogus yra darbinėje veikloje, jį kasdien lydi vienokie ar kitokie iššūkiai.
Senjorų situacija kitokia – jų gyvenime viskas įprasta, ramu, yra rutina, dažnai nėra ką veikti. Tokiu atveju labai patarčiau spręsti kryžiažodžius, sudoku, žaisti šachmatais, skaityti filosofines knygas, diskutuoti, klausytis paskaitų ar studijuoti štai tokiame universitete. Juk smegenys yra panašios į raumenį, kaip analogas ne savo sudėtimi, o funkcine prasme. Jeigu nesprendžiame, pavyzdžiui, matematinių pratimų, ta sritis nyksta. Jeigu išnyksta ištisos sritys, funkcionavimas sutrinka. Jeigu sutrinka smegenys, sutrinka kūno veikla.
Tyrimais nustatyta, kad gyvenimo trukmė priklauso nuo smegenų veiklos aktyvumo, jeigu žmogus yra sveikas. Jeigu smegenys neturi darbo, jos atrofuojasi, išnyksta daugelis neurozinių ginklų, jungčių. Smegenys natūraliai apmiršta. Tad savo paskaitoje akcentuosiu ir smegenų veiklos svarbą. Kūrybiškas pasaulis, jeigu dar jo neatradote, išties labai įdomus ir net intriguojantis.
