Prie oro uosto – juodas limuzinas, įspūdinga kelionė palei dešinįjį Ciuricho ežero krantą, vadinamąją Aukso pakrantę. Paskui registracija kambaryje, kurio švelnios spalvos skleidžia jaukumą ir ramybę. Tada – privati prabangios Colikono gyvenvietės vila. Čia jau pasitinka tarnas, vilkintis baltais marškiniais ir juoda liemene. Židinyje spragsi ugnis, atvykėlio jau laukia vakarienė.
Privačios vilos svetainėje stovi fortepijonas, ant sienų kabo nuotaikingi moderniojo meno kūriniai, parinkti pagal individualų pretenzingo svečio skonį. Atrodo, lyg tai būtų prabangaus viešbučio prezidentiniai apartamentai, o ne klinika, nors ir ištaiginga.
Klinikos „The Kusnacht Practice“ tinklalapyje rašoma: „Gydome nuo alkoholizmo, narkotikų, azartinių lošimų, sekso, interneto priklausomybės. Teikiame pagalbą turintiems asmenybės sutrikimų, sergantiems depresija, kamuojamiems manijų, fobijų ir emocinių traumų.“
Tai – ne tik viena ištaigingiausių pasaulio privačių klinikų, bet turbūt ir brangiausių. Mažiausiai 97 tūkstančiais Šveicarijos frankų (daugiau kaip 88 tūkst. eurų) per savaitę – be galimų papildomų medicinos paslaugų išlaidų – savo piniginę paplonina klinikos klientai.
Prie Ciuricho miesto įsikūrusiame Kiusnachte penkių žvaigždučių lygmens paslaugomis popinamos įžymybės ir milijonieriai kovoja su savo priklausomybėmis ir demonais.
Tuo gali naudotis visi, išgalintys susimokėti už vidutinės – keturių ar šešių savaičių – trukmės pabuvimą.
Šios reabilitacijos klinikos idėja kilo praėjusio amžiaus pabaigoje į Šveicariją persikėlusiam kanadiečių vadybininkui Lowellui Monkhouse’ui. Jis savo namuose Kiusnachte leido apsigyventi liguistą potraukį prie kvaišalų turinčio šeimos draugo sūnui.
L.Monkhouse’as rado savo pašaukimą – studijavo psichologiją, šveicarų psichiatro Carlo Gustavo Jungo mokymą, įgijo priklausomybės terapeuto profesiją. Ir tai padėjo pamatus jo 2007-aisiais įkurtai klinikai „The Kusnacht Practice“.
Jos klientai – didžiulę sėkmę pelnę žmonės, kurie, atrodo, viską turi, bet patyrę nuopuolį. Jie atvyksta stengdamiesi išsivaduoti iš melancholijos – psichikos ligos, pasireiškiančios liūdnumu be jokios priežasties, piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotikais, liguisto potraukio į azartinius lošimus ar seksą, valgymo sutrikimų, depresijos, baimių ar nuolatinės nemigos.
Tarp „The Kusnacht Practice“ klientų – garsių bendrovių, prekės ženklų vadovai, Holivudo, pramogų pasaulio žvaigždės ar aukščiausiems visuomenės sluoksniams priklausantys aristokratai.
Šioje Šveicarijos klinikoje 2015-ųjų viduryje gydėsi britų scenos žvaigždė George’as Michaelas. Atlikėjas vadavosi iš ilgalaikio narkotikų potraukio.
Ar klinikos specialistų terapija padėjo atlikėjui, nežinia. G.Michaelas mirė praėjus pusantrų metų po gydymosi.
53-ejų atlikėjo gyvybė užgeso dėl širdies nepakankamumo. Gal tai buvo scenos žvaigždės ilgalaikės priklausomybės nuo narkotikų – net ne nuo vienos rūšies – pasekmė.
Tarp įžymiosios klinikos pacientų yra buvęs ir britų drabužių dizaineris Johnas Galliano (60 m.), atvykęs čia po 2011-ųjų vienoje Paryžiaus kavinių sukelto skandalo. Tuomet nuo alkoholio apsvaigęs talentas pažėrė antisemitinių pareiškimų.
Sklando kalbos, kad dėl pagalbos į kliniką yra kreipęsi ir Vidurinių Rytų monarchų, milijardierių, mažiausiai viena Holivudo žvaigždė. Ji per gydomųjų seansų pertraukas dažnokai užsukdavo į Kiusnachto kavinę „Starbucks“ ir čia mielai dalydavo autografus turintiems priklausomybę nuo kofeino.
Šios informacijos klinikos atstovai nepaneigia, bet nė vienos pavardės nenurodo oficialiai. Čia garantuojamas asmens ir jo sveikatos (medicininės) paslapties išsaugojimas.
Pacientai arba klientai – pastarasis žodis vyriausiajam klinikos psichiatrui Konradui Hitzui labiau patinka – vengia kreiptis į normalią kliniką, kurioje nėra garantuota anonimiškumo.
Atvykusieji į „The Kusnacht Practice“ per visą savo buvimo laiką nesutinka jokio kito paciento, kuris galėtų jį atpažinti. Kiekvienas gyvena vienoje iš septynių privačių prabangių Kiusnachto, Colikono, Herlibergo ar Erlenbacho vietovių vilų.
Į įvairias individualiai parinktas priklausomybės gydomąsias programas ir psichoterapijos seansus klinikos klientas nuvežamas. Nėra grupinių seansų – kaip anoniminių alkoholikų – ar susibūrimų kitoje stacionarioje įstaigoje, treniruočių kartu su kitais, bendros vakarienės valgomojoje salėje.
„The Kusnacht Practice“ klientai susitinka tik su klinikos komanda. Juos aptarnauja daugiau nei šimtas gydytojų, psichiatrų, masažuotojų, akupunktūros specialistų ir jogos mokytojų.
Klinikos klientai saugiai gyvena pagal skonį pasirinkto – šiuolaikinio, senovinio angliško ar veikiau moteriško dizaino viloje. Ten yra tarnas, teikiantis ir aukšto meistriškumo virėjo paslaugas tik vienam vieninteliam pacientui – kiaurą parą. Klientą dar aptarnauja kambarinė ir vairuotojas.
Viloje gyvena ir asmeninis padėjėjas, kuris su pacientu pusryčiauja, aptaria jo dienotvarkę, išklauso problemas ir nepasitenkinimą. Jis, kaip ir klientas, prie stalo aptarnaujamas virėjo. Bet asmeninis padėjėjas nėra eilinis pasiuntinukas, o tik kliento „draugas“.
Sukurti šeimos aplinką, nuotaiką – šios klinikos koncepcijos ir jos darbo dalis, aiškino „The Kusnacht Practice“ generalinis direktorius, brazilų kilmės Eduardo Greghi. Jo tėvas ir brolis dirba klinikoje. Svečius generalinis direktorius mato kasdien, su jais valgo vėlyvuosius pusryčius.
Vyriausiasis klinikos psichiatras K.Hitzas įsitikinęs, kad klientai turi jausti administracijos, personalo rūpestingumą ir globą. Juk atvykusieji ir savo namuose kartais neturi jokių draugų – išskyrus advokatą ar kitus apmokamus darbuotojus.
Visapusiškas priežiūros paketas turėtų padėti klinikos specialistams nustatyti, kodėl klientas prarado gyvenimo kontrolę ir kaip stengiasi ją susigrąžinti.
E.Greghi tvirtinimu, reabilitacijos klinikos siekiai didesni nei vien apglostyti multimilijonierius iki jų grįžimo namo. Ten jie galbūt vėl panirs į senosios priklausomybės liūną.
„Mes pasiekėme daug didesnį sėkmingo gydymo rodiklį nei kitos klinikos“, – tikino E.Greghi. Bet konkrečių skaičių neįvardijo.
Generalinis direktorius tik pridūrė, kad klientai atvyksta, nes klinika pelnė daugiau nei dešimties metų kokybiškos, veiksmingos terapijos ir patirties pasaulyje reputaciją.
Dažnai tai žmonės, kurie pageidauja geriausio, ką tik galima gauti. Jie nori ir geriausio gydymo.
Pavyzdžiui, biomolekulinių procesų atnaujinimo per išskirtinę mitybą – specialiai pagamintus maisto papildus ir terapiją, kuri lėtina senėjimą.
„Žmogaus organizmas – sudėtingas biochemijos fabrikas. Ar jaučiamės energingi, entuziastingi, laimingi, ar pavargę, prislėgti, greičiau senstame ar ilgiau liekame jauni, labai priklauso nuo individualaus biocheminių procesų lygmens“, – aiškino klinikos gydytoja Antoinette Sarasin Gianduzzo.
Ilgalaikei sėkmei užtikrinti kiekvienam pacientui skiriama individuali terapija. Nė vienas negauna tų pačių tablečių vakare, nėra tos pačios dienotvarkės.
Klientas negali pakęsti akupunktūros? Gal tuomet tiks specialus masažas? Kitam nepatinka joga? Tuomet generalinis direktorius E.Greghi, aistringas polo žaidėjas, išvyksta su klinikos svečiu jodinėti.
Klientams taikoma transo terapija, jei pageidauja – gali gauti sielovados patarimų.
Jei nuo šizofrenijos kenčiantis pacientas geriau jaučiasi po ilgo miego, tarnas jį žadina dešimtą, o ne aštuntą valandą ryto.
Klientas atvyksta laisva valia, tad privalo laikytis tam tikros drausmės ir turi būti suinteresuotas bendradarbiauti.
Registracijos metu į paciento pasirašomą sutartį įtraukiamas ir Elgesio kodas („Code of Conduct“), kurio privaloma laikytis. Jokių žodinių ar fizinių išpuolių prieš personalą.
Vilose draudžiama vartoti alkoholį ir neturintiems liguisto potraukio, gerti šampaną saulėlydžio metu. Negali atvykti ir perkami sekso paslaugų teikėjai – tiek moteriškosios, tiek vyriškosios giminės.
Jei kuris nors klientų norėtų praskaidrinti savo vakarus, į „The Kusnacht Practice“ – priešingai nei kitose klinikose – savaitgaliais gali atvykti sutuoktinis ar sutuoktinė, vaikai ir net šuo. Ryšys su artimaisiais ir namų augintiniais – terapijos dalis.
Tačiau klientas negali vilioti jam priskirtų liokajų ar kambarinių – toks reikalavimas taip pat įtrauktas į sutartį. Ne viskas šimtu procentų perkama ir čia, Aukso pakrantėje.
Pasibaigus gydymui tarnas ar virėjas palydi klientą. Su juo jo namuose praleidžia porą savaičių, kad jam būtų lengviau įsilieti į gyvenimą. Pacientas po gydymosi su „The Kusnacht Practice“ terapeutais gali bendrauti telefonu ar internetu.
„Grįžimas į normalų gyvenimą dažnai būna sunkus“, – sakė vyriausiasis klinikos psichiatras K.Hitzas.
Ir priešingai – perėjimas nuo įprastinio superturtuolio gyvenimo į klinikos taip pat ne visada paprastas.
„Šie žmonės, įpratę prie garsių virėjų ir dizainerių sukurtos aplinkos, reikalauja kitokio paslaugų lygio. Kai iš pilies patenkama į vilą, nesunku įsivaizduoti iššūkį“, – aiškino K.Hitzas.
Nepaisant to, šie klientai nėra labiau nemalonūs už mažiau pasiturinčius. Dar niekada iš klinikos nebuvo pašalintas nė vienas klientas, nes jis pasirodė esąs nepajėgus išeiti terapijos kurso.
Net ir pandemijos laikotarpiu, kai vis daugiau žmonių dėl koronaviruso sukelto nerimo ar depresinių nuotaikų įsiregistravo į specialią streso slopinimo programą, elgesys esąs pavyzdingas.
Bet kodėl norintys į įprastinį gyvenimą grįžti klientai turi, vaizdžiai sakant, būti maudomi prabangoje?
„Namuose jie turi daug geresnes sąlygas. Už kur kas mažesnius pinigus jie gali porą savaičių praleisti Maldyvuose. Prabanga – ne tai, ką siūlome, o aplinkai sukurti, kad klientai galėtų sutelkti dėmesį į terapiją“, – atskleidė K.Hitzas.
O kodėl tokia didelė „The Kusnacht Practice“ kaina?
„Kainą ne mes pripažįstame leistina, o patys klientai – jei jie moka, mes padedame“, – pabrėžė klinikos vyriausiasis psichiatras K.Hitzas.
Parengė Ona Kacėnaitė
