Psichologai patarė, kaip apsipirkti protingai, kad nereikėtų išmesti maisto

Sprendžiant maisto švaistymo problemą gali prisidėti kiekvienas mūsų – svarbiausia, vartoti atsakingai, pirkti protingai ir išmesti mažiau. Tiesa, tai padaryti nėra lengva, todėl psichologai dalijasi patarimais, kaip planuoti apsilankymą maisto parduotuvėje ar prekybos centre, kad poveikį pajaustų ne tik planeta, bet ir piniginė.

Tikslus pirkinių sąrašas yra vienintelis būdas sustabdyti save pamačius akcijas ar nuolaidas.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Tikslus pirkinių sąrašas yra vienintelis būdas sustabdyti save pamačius akcijas ar nuolaidas.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Psichologai pasidalijo patarimais, kaip planuoti apsilankymą maisto parduotuvėje ar prekybos centre, kad poveikį pajaustų ne tik planeta, bet ir piniginė.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Psichologai pasidalijo patarimais, kaip planuoti apsilankymą maisto parduotuvėje ar prekybos centre, kad poveikį pajaustų ne tik planeta, bet ir piniginė.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Psichologai pasidalijo patarimais, kaip planuoti apsilankymą maisto parduotuvėje ar prekybos centre, kad poveikį pajaustų ne tik planeta, bet ir piniginė.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Psichologai pasidalijo patarimais, kaip planuoti apsilankymą maisto parduotuvėje ar prekybos centre, kad poveikį pajaustų ne tik planeta, bet ir piniginė.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Psichologai pasidalijo patarimais, kaip planuoti apsilankymą maisto parduotuvėje ar prekybos centre, kad poveikį pajaustų ne tik planeta, bet ir piniginė.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Psichologai pasidalijo patarimais, kaip planuoti apsilankymą maisto parduotuvėje ar prekybos centre, kad poveikį pajaustų ne tik planeta, bet ir piniginė.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 26, 2021, 5:00 PM, atnaujinta Jun 7, 2021, 6:14 PM

Padės tik vienas dalykas

Kiekvienas mūsų yra nusipirkęs produktų, nes jie buvo su nuolaida, jiems buvo taikoma akcija ar papildomas produktas buvo dovanojamas. Emociškai prekybos centruose paveikiami net vaikai – jiems patrauklūs produktai eksponuojami jų akių lygyje, prie kasų visuomet yra pigių skanumynų, kuriuos tėvai nuperka norėdami išvengti dramos ar pamaloninti mažuosius.

„Vienintelis dalykas, kuris gali mums padėti – planavimas. Jei žmogus planuoja pirkinius, jau didžioji darbo dalis padaryta. Antra darbo pusė – to plano laikytis ir nepirkti ko nereikia“, – teigia psichologas dr. Marius Daugelavičius.

Tiesa, planavimas turi būti ne tik žmonių galvose, bet ir įvardintas raštu: „Jei planas nėra užrašytas raštu, tai nėra planas. Taip, rodos, apgalvojau ko reikėtų, bet apsilankius parduotuvėje pasiduosite emociniam pirkimui ir jus „išmuš“ iš apgalvoto plano. Kai sąrašas rankoje, turite tikslą jo laikytis papunkčiui, paslysti sunkiau.“

Tikslus pirkinių sąrašas yra vienintelis būdas sustabdyti save pamačius akcijas ar nuolaidas.

„Daugelis mano, kad turi gerą savikontrolę. Ne, jei neturite kontrolės iš šalies, pavyzdžiui, žmogaus, kuris pasako ko nereikia, tai išgelbėti gali tik sąrašas“, – šypteli specialistas.

Internetu perkam tiek pat

Vaikams apsilankymas parduotuvėje yra pramoga ir galimybė gauti kažko, ko nėra namuose ar kas galima nedažnai.

Psichologas M.Daugelavičius pataria vaikus įtraukti į sąrašo sudarymą dar einant į apsipirkimo vietą.

„Kuo anksčiau pradedame pratinti, tuo lengviau gaunasi jiems ir suaugus planuoti savo pirkinius. Kai planuojame, iškart susitariame, kiek dalykų jis galės išsirinkti vietoje – pavyzdžiui, vieną skanėstą, kurio nėra sąraše už tokį ir tokį biudžetą. Labai svarbu visa tai nutarti iki apsilankant parduotuvėje, o ne spręsti konfliktus joje – ašaros, isterijos prasideda tada, kai vaikas žino, jog gali tuo pakeisti jūsų sprendimą. Kai kiekvieną kartą sakome „tiek to“, susikuriame problemą kitam kartui“, – tiesiai šviesiai paaiškina psichologas.

Jei sunku apsipirkti apsilankius fizinėje parduotuvėje, gal vertą produktus užsisakyti internetu?

„Ir taip, ir ne – sėdint prie kompiuterio gal ir lengviau, nes nejaučiame kvapų, mažiau pagundų akims, bet emocinis apsipirkimas vyksta ir internete, yra technikos, kaip tuos lankytojus „pagauti“ ir paskatinti klientą išleisti daugiau pinigų“, – paaiškina M.Daugelavičius.

Jis šypteli, kad kovoti su prekybininkų sukurtomis pagundomis – ne mūsų jėgoms ir išgelbėti gali tik kruopštus pirkinių planavimas bei sąrašo laikymasis. To, kuo anksčiau, reikia mokyti ir mažuosius pirkėjus.

Valgome akimis

Parduotuvėse esantys kvapai veikia mūsų limbinę sistemą, primena psichologė, Rosita Kanapeckaitė, todėl atsispirti prekybininkų pinklėms, beveik neįmanoma.

„Apsipirkimas internetu irgi nepadės, nes tada atrodo, kad jeigu neiname, reikia turėti atsargų. Verta su priminti, kad apie 25 proc. pirkinių išmetame, tad palyginkite, jei tiesiog išmestumėte 25 proc. savo uždirbto atlyginimo“, – pastebi R.Kanapeckaitė.

Emocinis apsipirkimas susijęs su emociniu valgymu – savo savijautą dažnai reguliuojame maistu.

„Valgome, kai liūdime. Valgome, kai džiaugiamės. Kai vaikas verkia, retai kas sako: ateik, aš tave apkabinsiu. Vietoje to žadame: ateik, duosiu užkąsti. Todėl prognozuojama, kad 2040 metais nutukimas bus norma“, – atsidūsta psichologė.

Dėmesingi tėvai bando vaikus ugdyti patys laikydamiesi sveiko gyvenimo ir mitybos principų.

„Gimtadienio salotų nėra, tik gimtadienio tortas, – šypteli R.Kanapeckaitė. – Nutikimą skatinančioje aplinkoje reikia labai daug dirbti, kad pavyktų to išvengti.“

Apsipirkti sąmoningai, viena iš prevencijos priemonių. Daugelis žino, kad parduotuvėje lankytis reikia tik sočiai pavalgius ir turint konkretų tikslą.

„Dabar svarbiausia yra malonumas ir žmogus nenori tų malonumų atsisakyti dėl geresnės sveikatos po kažkiek metų. Tik kai jau yra problema, tada ją sprendžiame. O dabar produktų pasiūla įvairėja, maistas skanėja. Tai iliustruoja Brajano Vansinko atliktas tyrimas, kuriame nustatė jog žmonės, gavę 10 spalvų „M&M“ suvalgė daugiau nei tie, kuriems teko 7 spalvų saldainiukai“, – apie valgymą akimis kalba R.Kanapeckaitė.

Ji įsitikinusi, kad žmonėms gali padėti tik sąmoningumas ir aiškios pastangos siekti tikslo vartoti mažiau bei sveikiau.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.